Vaikui isterijos priepuolis - ką daryti? (258)

Kad ir kaip norėtumėte, vaiko pykčio priepuolių visiškai išvengti nepavyks – bent jau iki to laiko, kai vaikas išmoks valdyti savo nusivylimą ir nepasitenkinimą. Tai turėtų įvykti tarp trečiojo ir ketvirtojo vaiko gimtadienio.

Geriausias būdas suvaldyti pykčio priepuolius yra užbėgti „ožiukams“ už akių. Nesiveskite vaiko į parduotuvę, jei jis yra pavargęs ar išalkęs, padėkite jam, jei jis nesugeba kažko padaryti pats ir dėl to susierzina. Jei tik pajaučiate, kad vaikas pradeda zysti, tempti lūpą, reaguokite iš karto: pritūpkite (kad akys būtų panašiame lygyje) ir paaiškinkite vaikui, kodėl nebus taip, kaip jis nori (arba pamėginkite išsiaiškinti, ko vaikas nori, jei zirzimo priežastis jums neaiški).  

Tačiau ką daryti, jei pykčio to padaryti nepavyko? Štai kaip reiktų elgtis vaiko isterijos atveju:

  • Išlikite ramūs. Įkvėpkite kelis kartus giliai ir mąstykite blaiviai.Tai pirmas ir svarbiausias dalykas.  
  • Nesijaudinkite dėl aplinkinių. Jei vaiką ištinka isterija viešoje vietoje (pavyzdžiui, parduotuvėje), nesijauskite nepatogiai – dauguma tėvų tai yra patyrę, ir jie puikiai jus supras. 
  • Jei isterijos priežastis yra užgaida. Žinoma, gali kilti pagunda užgaidą patenkinti, ir taip nuraminti vaiką. Tačiau tai ne pati geriausia mintis, nes vaikas padarys išvadą, kad isterijos priepuolis - veiksmingas būdas tikslams pasiekti. Todėl, kai vaikas ima ožiuotis dėl to, kad jūs nesielgiate taip, kaip jis nori, atsitūpkite ir ramiu balsu pasakykite, kad suprantate jo pyktį, paaiškinkite, kodėl nedarysite to, ko jis nori. Pavyzdžiui:  „Suprantu, kad tu pyksti, bet šiandien ledų nepirksime, nes esame sutarę, kad ledus valgome sekmadieniais. Sekmadienį eisime kartu pirkti ledų ir galėsi išsirinkti, kokių nori. Ar žinai, kada bus sekmadienis?“. Padėkite vaikui nusiraminti, apkabinkite jį.
  • Jei vaikas užsispyrė kažko nedaryti. Trumpam nukreipkite jo dėmesį. Pavyzdžiui, jei vaikas nenori užsidėti kepurės, pradėkite sekti pasaką ar dainuoti dainelę. Sudominkite vaiką ir jis net nepastebės, kad kepurė atsidurs ant jo galvos.
  • Jei vaikas tokiu būdu reikalauja dėmesio. Vaikams dėmesio niekada nebūna per daug, bėda ta, kad ne visada jo galite skirti tiek, kiek nori vaikas. Jei zirzimas yra būdas  „išsiderėti“ pabūti jums ant rankų kol gaminate pietus ar lyginate skalbinius, nenusileiskite. Kitaip vaikas supras, jog blogas elgesys – puikus būdas priminti apie save. Atsitūpkite ir ramiu (bet griežtu) balsu paaiškinkite vaikui, kad šiuo metu jūs darote svarbų darbą, tačiau, kai pabaigsite, būtinai ką nors kartu su juo nuveiksite.
  • Paskatinkite nusiraminti. Pasakykite vaikui, kad jis turi nusiraminti, nes kai jis šaukia ir verkia jums sunku jį suprasti. Jei vaiko isterija nėra labai nuožmi ir vaikui negresia susižaloti, galite jį porai minučių (ne ilgiau) palikti vieną kambaryje – ši pertraukėlė gali praversti ir jums. Vyresniam vaikui galite paliepti eiti į savo kambarį ir grįžti tuomet, kai nusiramins (tai padeda vaikui suprasti, kad jis pats gali valdyti savo emocijas). Kai vaikas nurims, pakartokite, kad kai jis kalba ramiai, jūs jį suprantate daug geriau.
  • Sutramdykite. Itin įsiaudrinusį vaiką stipriai apkabinkite savo glėbyje arba paėmę ant rankų nusineškite į ramesnę vietą. 

Pykčio priepuoliui pasibaigus, apsikabinkite, pasibučiuokite ir „susitaikykite“. Su vyresniu vaiku galite aptarti tai, kas įvyko, tačiau nepriekaištaukite ir negėdinkite vaiko. Jūsų tikslas - parodyti vaikui, kad buvo geresnių būdų tikslui pasiekti nei emocijų proveržis. Pavyzdžiui: „Kodėl verkei? Juk galėjai paprašyti manęs pagalbos“ arba „Juk žinai, kad saldainius valgome tik po pietų. Ožiukai nieko nepakeičia“.

Jokiu būdų neskatinkite vaiko už tai, kad jis nusiramino (nebesielgia blogai) – nežadėkite ir neduokite saldainio, lipduko ar panašiai už tai, kad vaikas nusiramins. Prisiminkite, kad skatinti reikia tik gerą elgesį!

Naujausi komentarai

  1. iups
    iups prieš 2 m.

    raganaj parašė:
    Visad miegojom kartu, kad būtų patogiau maitinti. dabar į lovą parsikeldavome vis rečiau. Šiąnakt padariau eksperimentą, visą naktį gulėjom kartu. Isterijos mažesnė…

    nujunkymas nebutinai duos jums daugiau poilsio... mano kleckutis naktim valge kas pusval, pervargau issekau, 7 men nujunkem... misinuka paeme lb lengvai, kruties nereikalavo, bet naktim keliasi kas 2-3val, klykia rekia verkia..irvietoj krutines pakisimo nakti, teko keltis imti ant ranku supuoti glostyti myluoti kol nurimsta... po poros val vel tas pats... pavargau dar labiau nors nemaniau, kad taip imanoma dbr po truputi isauginejam, bet visdar miega su mumis, nors bandem atpratint, bet jo dar labiau stresint nenoriu... jam lb reikia artumo... tai va nezinau ar cia leme perankstyvas zindymo nutraukimas, nors jis lb neramus pas mus nuo pat gimimo... jums sitprybes, jei pasiryzot nutraukti maitinima, taip ir darykit, nebesimetykit, o po truputi po truputi isaugsit viska

  2. Neegzistuojantis vartotojas
    prieš 2 m.

    raganaj parašė:
    Nujunkyti iki 1m niekada neturėjau tikslo. Tikėjausi iki 1,5m bent jau maitinti. Bet po truputį maitinimas, rūbų drąskymas, kai nori pieno, naktiniai ''drąskymai'',…

    Na, kaip matau Jus kovojat su vejo malunais. Mano sunus iki pusantru metuku temokedavo uzmigti zysdamas, miegojo su mumis lovoje. O nuo pusantru metuku issikrauste i savo lovyte ir nuo tos dienos ismiega visa nakti be prabudimu. Jusu vaikutis soke, norit pripratinti miegoti atskirai ir nutraukti zindyma vienu metu. Gerai pagalvokit. Del drabuziu plesimo, tai turetu to nebuti, reikia su vaiku sneketi.

  3. Neegzistuojantis vartotojas
    prieš 2 m.

    Pritariu minicientai. Maniškis tik prieš porą mėnesių išmoko užmigti pats, tačiau šalia būti reikia, kol užmiega. O amžiaus skirtumas nemažas. Ir pas mus bangom viskas. Viskas gerai, vaikas auksinis, miega gera, valgo gerai, o paskui kaip iš giedro dangaus: viskas aukštyn kojom apsiverčia. Manau, kad čia tiesiog tokie raidos etapai, kurių mes negalim sustabdyt. Tad šiuo atveju reikia keisti požiūrį buvau tokioj pačioj situacijoj, kai jau sakiau viskas, nebemaitinsiu, nes buvau pervargus juodai. Bet kažkas sustabdė, pakentėjau dar gal savaitėlę ir viskas susitvarkė savaime. Gal irpas jus taip

  4. Fatiga
    Fatiga prieš 2 m.

    raganaj parašė:
    Visad miegojom kartu, kad būtų patogiau maitinti. dabar į lovą parsikeldavome vis rečiau. Šiąnakt padariau eksperimentą, visą naktį gulėjom kartu. Isterijos mažesnė…

    Buvau ten, zinau, ka reiskia Labai ryskiai pamenu viena nakti, kad atrode, kad mano gyvenime vien supimas ir maitinimas. Labai jus suprantu. Bet dar palaukit, svarbiausia paciai nurimt. Vaikui vietoj vandenuku ir supimu duokit atgal krutine. Paduokit ir miegokit. Tegul zinda. Jei drasko rubus, tikriausiai nori ir diena pienuko. Kaip lengva - padavei kruti pasiguldzius ant keliu ant pagalves, o pati i TD Kalbu taip, nes sunus prie krutines nenurimsta, jam tai yra tik maistas. Man yra baisiai sunku, nes uzmigt pats nemoka, nurimt irgi nenurimsta - jei sotus spjauna ir nervinas. Man nuraminmas dabar krutimi ir uzmigdymas yra kazkas nuostabaus.

    Dukra nujunkiau 1 m ir 4 men. Buvo be galo lengva! nors iki tol nei uzmigo be papuko negalejo, nei nusiramint Keldavos net 10 kartu, ziauriai erzindavo,pavargdavau. Bet labai dziaugiuosi,kad nepasidaviau ir sulaukiau tinkamo momento - nujunkymas lengvas, be nervu, miegas ramus tapo.

    Issipleciau. Ka norejau pasakyt - man atrodo, jum nujunkymas nieko gero neduos, t.y. nepagerins situacijos. Tiesiog siulyciau pasirinkti lengvesni vaiko nuraminimo buda, ir ta, kurio jam reik Aisku, pati situacija geriau zinot ir jum sprest

  5. Neegzistuojantis vartotojas
    prieš 2 m.

    raganaj parašė:
    Sveikos, neskačiau visų žinučių, tad atsiprašau, jei kartosiuos. Turiu 1m sūnelį. Turbūt kažkur mėnuo, kaip visa šeima esam be poilsio, o be manęs vaikas su niekuo …

    pas mus panasios isterijos ir kelimasis kas 20 min nakti pasibaige kai atjunkem. Vaikui buvo 16 men. Nuo tada prasidejo "normalus gyvenimas" ir pazirzimas max 1 karta per nakti