Kaip vaikai galvoja ir jaučiasi

Domėkitės vaiko psichologija kuo plačiau: tai padės jums siekti savo auklėjimo tikslų suteikiant vaikams emocinės šilumos ir nustatant elgesio ribas, kurios atitinka vaiko raidos lygį.

Nėštumas. Santykiai su vaiku prasideda dar prieš jam gimstant. Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius susiformuoja pagrindinės vaisiaus smegenų struktūros. Iki 30 nėštumo savaitės vaisius jau gali girdėti išorinio pasaulio garsus, judėti mamos kalbos ritmu ir netgi atpažinti jos balsą. Taip formuojasi prieraišumo jausmas tarp tėvų ir vaiko. Geros emocijos, bendravimas su kūdikiu padeda užmegzti ryšį su dar negimusiu mažyliu.

Kūdikystė ir antrieji gyvenimo metai. Kūdikiai yra „naujokai“ šiame pasaulyje. Tačiau per pirmuosius 2 savo gyvenimo metus jie vystysis ir tobulės. Jie daug sužinos apie Jus ir apie savo santykius su Jumis, tačiau jam trūks gebėjimų suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus: šiame amžiuje dauguma vaikų pradeda „rodyti ožiukus“, bijo skirtis su mama ir pradeda bijoti svetimų žmonių - tai normalus elgesys šiame amžiaus tarpsnyje. Trys svarbiausi raidos aspektai šioje stadijoje yra:

1. Prieraišumas. Labiausiai mažiems vaikams reikia šilumos, saugumo jausmo. O tai kūdikis patiria būdami su Jumis, laikomi ant rankų, apkabinti ir glamonėjami, supami, nešiojami, miegodami kartu. Nesibaiminkite: nešiodami, glausdami kūdikį prie savęs, Jūs jokiu būdu neišpaikinsite vaiko.

2. Kalba. Kūdikiai dar nemoka kalbėti, tačiau apie savo poreikius praneša verkdami. Verkimas yra kūdikių kalba. Jiems būtina verkti, kad pasakytų mums, kai jaučiasi nepatogiai ir blogai. Patys kūdikiai nesupranta, kodėl jie verkia ir tikrai nesistengia išvesti savo tėvų iš kantrybės nuolat verkdami. Atsiliepdami į kūdikio verkimą jūs užtikrinsite, kad jis gali jumis pasitikėti (ypatingai sunkiomis akimirkomis). Po truputį, kūdikio kalba vis tobulės ir savo poreikius jis galės išreikšti ne tik verkdamas. Šioje ankstyvoje stadijoje tėvai gali padėti savo vaikams išmokti reikšti jausmus ir parodyti, kad gerbs jų bandymus bendrauti (o tai tikrai palengvins ir tėvystės iššūkius).

3. Savarankiškumas. Augdami kūdikiai įgyja vis daugiau fizinių gebėjimų, o jų noras pažinti pasaulį vis auga. „Blogoji“ šio reikalo pusė – kūdikis dar nežino, kas yra blogai, o kas yra gerai, ir viskas, ką jis daro, daro vedinas smalsumo (smalsumo, kuris skatina pažinti pasaulį ir mokytis naujų dalykų). Tėvai turėtų skatinti domėjimąsi pasauliu. Sukurdami saugią aplinką žaidimams, tėvai išvengs bereikalingų draudimų ir drausminimų, kurie slopina kūdikio norą tobulėti.

Kitas straipsnis: Kodėl stiprus prisirišimo jausmas tarp tėvų ir kūdikio yra toks svarbus?

Straipsnis parengtas pagal organizacijos „Gelbėkit vaikus“ leidinį „STIPRIŲ SANTYKIŲ TARP TĖVŲ IR VAIKO KŪRIMO VADOVAS: teigiamas, vaiko teisių nuostatomis pagrįstas požiūris“
Pilna leidinio versija