Vaiko kalbos raida: 6-12 mėn. (11)

Kaip kūdikis reaguoja į garsus? Tokio amžiaus mažylis pasisuka garso link, klausosi, kai jam kalbi, jį sudomina muzika ir dainelės (tiesa, neilgam).

Ką kūdikis supranta? 6 mėnesių amžiaus kūdikiai ima suprasti paprastus kasdien girdimus žodžius, daugiausia daiktavardžius, pavyzdžiui „katytė“, „pienukas“, „namas“, „nu-nu“, atpažįsta savo vardą. Taip pat pradeda reaguoti į paprastus klausimus ar paliepimus, ypač jei papildai juos gestais ir balso intonacija. Beje, iki vaikas išmoks gerai kalbėti, gestai jam bus svarbi bendravimo dalis. Kai kurie specialistai netgi skatina išnaudoti gestų kalbos teikiamus privalumus )

Kaip kūdikis kalba? Pamažu, jo čiauškėjimas taps vis įvairesnis, vaiko kalboje rasis ne tik paprasti, dviejų vienodų skiemenukų junginiai (ma-ma, ba-ba), bet ir ilgesni, skirtingų skiemenukų junginiai (ma-pa, ba-pa), o dar vėliau – vienskiemenių, dviskiemenių ir daugiaskiemenių garsų junginiai. Bendraudamas jis ims naudoti nuo tavęs nusižiūrėtus gestus („atia“, „bučkis“, „taip“). Apie pirmąjį gimtadienį vaikas jau ištars pirmuosius savo tikrus žodžius: greičiausiai tai bus asmenų, paprastų veiksmų ar daiktų pavadinimai – „mama“, „tėtė“, „alio“, „atia“. Tiesa, žodžiai gali būti tariami savitai, nukandant žodžio pradžią (ar pabaigą) arba vienus garsus pakeičiant kitais. Pavyzdžiui, „mama“ gali skambėti kaip „ma“, o „alio“ kaip „ajo“. Tokių žodžių sulaukus pirmojo gimtadienio būna nuo vieno-dviejų iki 10-ties, tačiau spėjama, kad kūdikis supranta apie 5 kartus daugiau žodžių, nei jau moka (ar bando) pasakyti.

Kaip paskatinti raidą? Pasakok vaikui, ką veikiate: kai valgote, ruošiatės miegoti, einate maudytis. Įvardink vaikui šiuos veiksmus (gerti, miegoti) ir kasdien matomus daiktus, asmenis (kėdė, sesė, puodukas, katė, vanduo). Stenkis naudoti kuo paprastesnius, trumpesnius žodžius ir kalbėti paprastais sakiniais, jei reikia, naudok „vaikišką“ kalbą. Tačiau nepersistenk. Pavyzdžiui, nevadink katės „miau-miau“, nes dauguma vaikų „katė“, „katytė“ yra gana lengvai „įkandami“ žodžiai. Šiuo atveju geriau iškart paaiškinti, ką katytė „sako“  („Katytė sako „miau“). Naudok gestus ir papildyk jais žodžius: „atia“, „ku-ku“, „taip“, „nu-nu-nu“, „tyliai“, „taip“.

Stebėk vaiką ir bandyk suprasti jo pirmuosius bandymus tarti žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“, parodyk, kad jį supranti: „Taip, čia puodelis“, „Puodelis? Duoti tau puodelį?“ Tai, kad jo pastangos kalbėti neina perniek, bus vaikui didžiausias paskatinimas!

Kada sunerimti? Jei vaikas nepradeda veblenti skiemenukų su priebalsiais, nebando kalbėti „savo kalba“, jei nesupranta paprastų nurodymų (pavyzdžiu „ne“, „negalima“), jei nenaudoja gestų, kuriuos dažnai naudoja jūsų šeima („atia“, bučkis ir pan.)