Migdymo būdai: V – Ferberio metodas (18)

Šis metodas nerekomenduojamas mažesniems nei šešių mėnesių kūdikiams.

Kam tinka: 6 mėnesių ir vyresniems kūdikiams, taip pat ir vyresniems vaikams, kurie nėra išmokę užmigti patys. Šis metodas geriau tinka ramiems, ne iltim jautriems mažyliams ir tėvams, kurie turi „plieninius nervus” ir gali ištverti vaiko verksmą.

Privalumai: Ferberio teigimu, šis metodas padeda vaikui išmokti užmigti pačiam vos per kelias dienas ar savaitę.

Trūkumai: tėvams tai gali būti labai skausmingas metodas. Kai kurie specialistai šį metodą laiko per žiauriu taip pat ir vaikui.

Esmė: Kas vakarą laikomasi griežtos dienotvarkės ir pasiruošimo miegui ritualo. Ritualas ne tik nuramina vaiką, bet ir padeda suprasti, kad artinasi miego laikas. Paguldę vaiką į lovytę tėvai išeina iš kambario net jei vaikas verkia. Į vaiko kambarį grįžta tik po kurio laiko ir tik porai minučių, pasikalba su kūdikiu, paglosto jį, pabando nuraminti, tačiau neima jo ant rankų (net jei vaikas nesiliauja verkęs!). Mažylis pamažu įsisąmonina, kad viskas, ko jis pasiekia verkimu, yra poros minučių vizitas, ir susitaiko su mintimi, kad verčiau bandyti užmigti pačiam.

Kaip tai daroma? Pradėk nuo įprastos vakaro dienotvarkės (maudynės, pižama, pasakėlė ar lopšinė...) Prieš guldomas į lovytę mažylis turi būti nurimęs. Guldyk jį į lovytę kiekvieną vakarą tuo pačiu metu, nesvarbu, ar jis jau atrodo mieguistas, ar ne. Jeigu jis verkia (greičiausiai, kad taip ir bus, jei iki tol užmigdavo ne vienas), nuramink jį švelniu, tyliu balsu, paglostyk ir pasakyk, kad dabar yra metas miegoti ir todėl tu išeini iš kambario, o jis turi užmigti pats. Tada išeik iš kambario ir uždaryk duris.

Jeigu kūdikis toliau verkia palauk 5 minutes ir grįžk pas jį į kambarį. Tada prieik, nuramink jį švelniu balsu, gali paglostyti ar padainuoti, bet neimk ant rankų. Kiekvieną kartą, kai grįši į kambarį nuraminti savo kūdikio, būk pas jį 2-3 minutes: tavo tikslas ne nuraminti jį visiškai, bet parodyti jam, kad jo nepamiršai, girdi jo norą būti su tavimi ir į jį atsižvelgi, bet kartu laikaisi naujai sukurtų taisyklių. Jei kūdikis ir toliau verkia, antrą kartą įeik į kūdikio kambarį po 10 minučių verksmo, trečią ir paskesnius kartus (jeigu reikės) – po 15 minučių.

Jeigu tau per sunku 5 minutes už durų klausytis verkiančio kūdikio, pradėk nuo 2 minučių ir pamažu ilgink laiko intervalą iki 4, 6, 8 minučių, kol išvis nebereikės pas jį eiti, nes pajėgs užmigti pats.

Ferberis teigia, kad šis procesas turėtų užtrukti vos kelias dienas ar savaitę.

Pastaba 1: šio metodo negalima taikyti jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams, nes jie verkimu praneša apie savo poreikius ar problemas ir dar nenaudoja šio „ginklo“ tikslams pasiekti.

Pastaba 2: net ir vyresnis kūdikis gali verkti ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, todėl, kad yra alkanas ar sušalęs, jei jam ką nors skauda. Pabandyk suprasti, kas jį paskatino atsibusti. Šio metodo negalima taikyti, jei vaikas negaluoja. Taip pat turite suprasti, kad vaikui gali nesisekti užmigti pačiam, jei esate svečiuose, jei keliaujate, jei dėl kokių nors priežasčių nesilaikėte įprastos dienotvarkės (Ferberio teigimu, griežta dienotvarkė yra šio metodo pamatas). Tokiais atvejais galite drąsiai nukrypti nuo taisyklių ir vėl imti jų laikytis, kai tik grįšite į įprastas gyvenimo vėžes.

Patarimai:
1. Prieš pradedami taikyti šį būdą, būtinai aptark su vyru, kaip jūs abu viską įsivaizduojate. Nėra nieko blogiau, nei dėl vaiko migdymo metodo nesutariantys tėvai, besiginčijantys 2 valandą nakties už klykiančio kūdikio kambario durų. Jeigu jūsų nuomonės skiriasi – geriau apsvarstykite kitų metodų galimybę.
2. Jei turi daugiau vaikų – paruošk juos tam. Pavyzdžiui, pasakyk, kad mažylis naktį gali būti neramus ir verkti, „bet tu juk didelis berniukas (mergaitė), todėl gali apsiversti ant kito šono ir vėl užmigti. Po kelių dienų mes visi miegosime ramiau.”
3. Kad būtų lengviau ištverti minutes už durų, įsijunk televizorių, pavartyk žurnalą, susirask seniai norėtą pažiūrėti filmą, ar paklausyk mėgstamos muzikos.
4. Verkiantis kūdikis gali sukelti daug stiprių jausmų, įskaitant pyktį, neviltį ir bejėgiškumą. Kad išlaikytum blaivesnį protą, kelis kartus giliai įkvėpk, pamedituok, užsiimk joga arba melskis – priklausomai nuo to, kas tau labiau padeda ir tinka.

-------------------------------------------------------------------------------------

Susipažink su kitais migdymo būdais:

Migdymo būdai: Įvadas

Migdymo būdai: I – migdyti tol, kol visiškai užmiega

Migdymo būdai: II – miegojimas kartu

Migdymo būdai: III – savarankiškas nusiraminimas

Migdymo būdai: IV – „ilgas atsisveikinimas“

Migdymo būdai: V – Feberio metodas

Dalia Mickevičiūtė
www.psichoterapija-jums.lt

Komentarai (18)

Naujausi komentarai

  1. Ingushka

    Nepazistu nei vieno zmogaus nemokancio savarankiskai uzmigti aisku su vaikais kita kalba, bet toks metodas, mano manymu, siek tiek per ziaurus net ramiems vaikams. As niekaip nesugebu nuraminti kitokiu budu kaip nesiojant ir supuojant...Juk tas mazas zmogeliukas ilgai neisbus ant ranku, su kiekviena diena auga. Tai kodel gi nepalepinti jo mamos glamonemis...

  2. Suriuke

    As kazkaip neisivaizdavau tokio metodo taikant savo leliukui. Truputi uzknisdavo, kai nuvaziuoji i svecius, arba ateina kokios vyresnes (su patirtimi) ir sako :" palik, paverks ir uzmigs". ir taip su panieka, neva as blogai migdau ir lepinu vaika. kartais net kalta jausdavausi... pirmas leliukas, bet dabar, kuo toliau tuo labiau suprantu, kad vaiko mikdymas ne kitu reikalas... taip kaip ji mikdyti nuspres mama... as savo mazajo mikdau lovyteje, paguldau, uzkloju kaldryte, bet taip, kad kojos butu neuzklotos, nes kitaip nusispardo. idedu tuti ir skudureli paduodu. tada pasislepiu uz lovytes ir tyloje laukiu kol pamigs, taip darau, nes kartais verciasi ant pilvo ir issibudina. man greitai uzmiega taip, per 10-15 min. kartais greiciau, kai buna itin pavarges. Taciau siandien per pietus panaudojau ferberio metoda, istampe nervus, nei miegojo nei zaide, nei ant ranku normaliai buvo, pervargo matyt. tai palikau kambaryje, po valandos uzmigo. Moka pats jau tuti isideti ir skuduriuku naudotis. pati verkiau... tikiuosi neteks daugiau su tokiais jo oziais susidurti.

  3. dziustikas

    TaTka parašė:
    Mano suneliui dabar 3 men. Dar ne karto nebuvo uzmiges pats. Visada ji supuoju, visada jis prie mano sirdies, kartu ir miegam. Klausausi savo sirdies, o ne proto, ar aplinkiniu... Motinos sirdis neapgaus. Viskam savo laikas, ismoks pats uzmigti, ateis tas laikotarpis, kai vaikas pats reikalauja paisyti jo individualybe. O iki til - darykim kaip sirdis liepia....

    Juk yra aiškiai parašyta, kad šis metodas tinkamas nuo 6 mėnesių.. Kieno mažyliai ramesni, ne tokie jautrūs, savarankiškesni, gali pradėti ir anksčiau.. Mama visada geriausiai jaus, ko reikia būtent jos mažyliui.. Ir taip kategoriškai teigti, kad mamos taikančios šį metodą beširdės - negalima..

  4. dziustikas

    etulle parašė:
    O mes su dukryte jau nuo trejų mėnesių atskiruose kambariuose miegam. Labai panašiai, kaip šiuo metodu viską ir pradėjom: vakariniai ritualai, ta pati migdymo valanda ir t.t. Šis metodas labai daug reikalauja tėvų pasiaukojimo. Kadangi negali nei į svečius išvykti ilgam(nebent ten būtų lovytė vaikui ir nakvotum), stengiesi viską atlikti taip pat kas vakarą. Aš prigesidavau šviesą, pagerdavom vakarinį pienųką, sušildydavau lovytę šilto vandens puslyte, lovytės galvugalį ir kojugalį apklodavau, kad vaiko neblaškytų vaizdai (kol miegojom vienam kambary, apklodavau ir kraštą, kuris buvo atsuktas į mus), su mažyte tik šnabždėdavomės. Mažai ji ir verkdavo po tokių ritualų. O jei verkdavo, pradžioj lakstydavau, bet veliau vis rečiau laksčiau ir supratau, jog taip net geriau - ji pati išmoko nusiraminti. Užtat vaikas įstojo į ritmą. Daug kas stebisi, jog vaiką dabar tiesiog paguldau lovytėj, paglostau ir išeinu iš kambario. Vėliau tik užsuku jos apklostyti. Vaikas be galo ramus ir savarankiškas. O pasakymas: kaip gali mama naudoti tokį metodą dėl savo "gerovės", galiu tik pasakyti, jog jei mamai nuo to geriau- tai puiku, rami ir pailsėjusi mama vaikui, kur kas geriau, nei išvargusi. Nenorėkit sutirštinti visko į juodą. metodas aiškiai pasako, jog nenaudoti šio metodo jautresniems vaikams. Tad visų pirma, reikia pažinoti savo vaiką. Nei viena protinga mama nenorės nuskriausti savo mažylio. Beje, kažkada skaičiau, jog truputį savanaudė mama, kur kas geriau nei besaligiškai atsidavusi savo vaikui - tokia ir daugiau auklėja, ir moko vaiką.

    Visiškai sutinku.. Kiekviena mama atranda geriausią, savo metodą vaikeliui.. Ir nebūtinai tai turi būti vienas iš šių 5 metodų. Kiekviena puikiai žinom, kaip norime gyventi, kaip norime, kad jaustųsi ir gyventų vaikelis... Todėl vienai priimtinas 5 metodas, kitai 1..
    Aš asmeniškai aplink turiu begale pavyzdžių 1 metodo, ir jis man atrodo kur kas tragiškesnis, nei 5.. Bet čia kaip kam.. Aš asmeniškai nuo pirmų dienų naudojausi kažkuo panašiu į 3 metodą, paskui palaipsniui perėjome prie 4, o galiausiai, beveik savaime gavosi ir 5 metodas.. Todėl, kaip ir sakau, kiekviena situacija skirtinga, kaip skirtingi yra ir žmonės..

  5. Suriuke

    Pritariu... Juk is tiesu, kiekvienu tarpsniu metodai skiriasi. Mums taip pat... Kas tikdavo vienu metu, kitu jau nebetinka... Mano nesenai ismoko labai lengvai, pasiremdamas alkune atsisesti... tai jei bandai laikyti ji, tada isterijos prasideda. tai palieku kambaryje, pazaidzia, pajudina borteli, o po kokiu 15 min uzmiega pats. Svarbu tuciu aplink pilna :), kad isidetu
    paskutiniu metu bandziau, kaip sakant kriokinti, bet tiesiog pamatau, kad jam koki pusvalandi nesiseka ramiai uzmigti, tai parsinesu, pazaidziam ramiai, ir kai pradeda ypatingai trinti akytes, tada nunesu miegoti... matyt nebuna issikroves pakankamai vakare tai stengiames, kad mazdaug vienodas metas butu

Rašyti komentarą