Migdymo būdai: Įvadas (27)

Pradėkime nuo to, kad vaikai, kaip ir jų tėvai yra skirtingi. Šių dienų mokslininkai ir psichologai teigia, kad nėra vieno geriausio būdo, kaip auginti ir prižiūrėti kūdikius. Tą patį galima pasakyti ir apie migdymą. Tad kaip išsirinkti tą būdą, kuris geriausiai tinka būtent tavo kūdikiui (o taip pat ir visai jūsų šeimai)?  

Visų pirma, pasikliauk savo intuicija: ne kas kitas, o tu geriausiai pažįsti savo mažylį, nujauti, ką galėtų reikšti jo verksmas ar niurzgėjimas. Jei išbandai užmigdyti vienu būdu, bet jis nepasiteisina – išbandyk kitą, bandyk šiuos būdus miksuoti arba susikurk savo, „firminį“ migdymo būdą.

 

1. Būdas migdyti tol, kol visiškai užmiega.

Kam tinka: naujagimiams ir kelių mėnesių amžiaus kūdikiams, taip pat visiems, kuriuos tėvai turi kantrybės taip migdyti.

Privalumai: derinamasi prie kūdikio, bandoma suprasti, kas jam geriausiai tinka, įsiklausyti į jo poreikius.

Trūkumai: dažnai šis būdas tėvams yra varginantis ir nelabai patogus. Jei šis metodas naudojamas ilgai (iki 9 mėn. ar ilgiau), gali atsirasti sąmoningas ar nesąmoningas pripratimas – pavyzdžiui, vaikas gali užmigti tik supamas ar maitinamas.

Esmė: tai daugiau ne metodas, o natūraliai ir instinktyviai susiformuojantis migdymo būdas. Kūdikis migdomas pasitelkiant į pagalbą „pagalbines priemones“ ir migdomas tol, kol visiškai užmiega. Tuomet mažylis paguldomas į lovytę. „Pagalbinės priemonės“ gali būti įvairios: supimas, lopšinės, maitinimas ir t.t.

Plačiau apie šį metodą skaityk čia.

 

2. Miegojimo kartu būdas.

Kam tinka: naujagimiams ir bet kokio amžiaus kūdikiams, ypač tiems, kuriems reikia artimo fizinio kontakto, taip pat jautresniems, neramiems kūdikiams.

Privalumai: šalia mamos dažniausiai užmiega net ir labai neramūs kūdikiai, artimas fizinis ryšys padeda formuotis artimam emociniam ryšiui tarp mamos ir vaiko. Mamai nereikia keltis žindyti.

Trūkumai: didesnė staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika. Būtina paisyti saugumo taisyklių. Kai kurie kartu miegantys tėvai blogiau išsimiega. Įpratęs miegoti su tėvais, vėliau gali sunkiai persikraustyti į savo lovą, gali jaustis atstumtas.

Esmė: kūdikis miega tėvų lovoje šalia mamos. Mama gali greitai sureaguoti į jo niurzgėjimą, o jausdamas fizinį artumą kūdikis užmiega greičiau, miega ramiau.

Plačiau apie šį metodą skaityk čia.

 

3. Savarankiško nusiraminimo būdas.

Kam tinka: kūdikiams, kurie sugeba nurimti ir užmigti nesiimant „ypatingų priemonių“. Naudok šį būdą, jei nori, kad kūdikis miegotų savo lovytėje, tačiau tu sunkiai ištveri mažylio verksmą ir/ arba jei nepritari radikalesniems migdymo metodams („ilgo atsisveikinimo“, Ferberio).

Privalumai: kūdikis nevirkdomas, reaguojama į jo norą pabūti su tėvais.

Trūkumai: tėvams reikia įdėti daugiau pastangų, gali reikėti dažnai keltis naktį, ypač jei kūdikis neramus.

Esmė: mama būna šalia mažylio lovytės iki jis užmiega, tačiau nelaiko jo ant rankų, nesupa. Taip kūdikis pamažu išmoksta užmigti pats. Naktį kūdikiai nubunda, ir ne vieną kartą, tad jei vaikutis moka užmigti pats, jis tiesiog apsiverčia ant kito šono ir vėl užmiega – taip, kaip tai darome ir mes. Kūdikiui nereikės papildomų priemonių: nešiojimo, dainavimo ar žindymo. Tačiau gali būti, kad pasigedęs mamos jis ims verkti. Tokiu atveju gali tekti keltis ir eiti jo nuraminti.

Plačiau apie šį metodą skaityk čia.

 

4. „Ilgo atsisveikinimo“ būdas.

Kam tinka: 5 mėnesių ir vyresniems kūdikiams, kurie gana lengvai nusiramina, nėra itin jautrus, nėra labai prisirišę prie mamos arba per daug aktyvus. Naudok šį būdą, jei nori, kad kūdikis miegotų savo lovytėje, tačiau tu gali ištverti „šiek tiek” jo verksmo ir esi pasiruošusi kantriai ir nuosekliai laikytis veiksmų plano bent porą savaičių.

Privalumai: reaguojama į kūdikio poreikius, norą pabūti su tėvais.

Trūkumai: reikia apsišarvuoti kantrybe, procesas trunka ne mažiau kaip 1,5 savaitės. Gali būti sunku ištverti vaiko ašaras.

Esmė: Kas keletą dienų vis mažinama mamos „dėmesio dozė” – tai yra mama vis mažiau ir mažiau dalyvauja migdant kūdikį, ir taip palaipsniui mažylis pripranta užmigti pats.

Plačiau apie šį metodą skaityk čia.

 

5. Ferberio metodas.

Kam tinka: 6 mėnesių ir vyresniems kūdikiams, taip pat ir vyresniems vaikams, kurie nėra išmokę užmigti patys. Šis metodas geriau tinka ramiems, ne iltim jautriems mažyliams ir tėvams, kurie turi „plieninius nervus” ir gali ištverti vaiko verksmą.  

Privalumai: Ferberio teigimu, šis metodas padeda vaikui išmokti užmigti pačiam vos per kelias dienas ar savaitę.

Trūkumai: tėvams tai gali būti labai skausmingas metodas. Kai kurie specialistai šį metodą laiko per žiauriu taip pat ir vaikui.

Esmė: Kas vakarą laikomasi griežtos dienotvarkės ir pasiruošimo miegui ritualo. Ritualas ne tik nuramina vaiką, bet ir padeda suprasti, kad artinasi miego laikas. Paguldę vaiką į lovytę tėvai išeina iš kambario net jei vaikas verkia. Į vaiko kambarį grįžta tik po kurio laiko ir tik porai minučių, pasikalba su kūdikiu, paglosto jį, pabando nuraminti, tačiau neima jo ant rankų (net jei vaikas nesiliauja verkęs!). Mažylis pamažu įsisąmonina, kad viskas, ko jis pasiekia verkimu, yra poros minučių vizitas, ir susitaiko su mintimi, kad verčiau bandyti užmigti pačiam.

Plačiau apie šį metodą skaityk čia.