Kaip pasakos skatina vaiko raidą (25)

Mintis sekti pasakas mažyliui, kuris dar gerai nesupranta, ką tu sakai, tau atrodo keista? Be reikalo. Pasakų sekimas duoda keleriopą naudą. Visų pirma, tavo mažylis dabar yra tokio amžiaus, kai jo smegenys kaupią žodinę informaciją ir ją apdoroja. Tavo balso klausymasis – ypač sklandūs ir įdomūs sakiniai, pasakyti su intonacija skatina kūdikio kalbos raidą. Be to, pasakas sekti yra smagu – vėliau, kai mažylis paaugs, gali sulaukti labai įdomių mažylio reakcijų. Jei nesi pratusi kalbėti prieš auditorija, šiuo metu įgyta patirtis tau labai pravers, kai jų klausysis sumanus mažylis, godžiai gaudantis kiekvieną žodį. Tuomet pasakos bus ir puikus pamokymų ir auklėjimo būdas.

Pradėk nuo paprastų pasakų. Nemoki nė vienos gražios vaikiškos pasakos? Nieko tokio. Tiesiog pasakok apie save ir savo mažylį. Pavyzdžiui, papasakok jam istoriją „Kai aš buvau maža“ arba „Mūsų kelionė į parduotuvę“, arba ką nors panašaus. Kai mažylis paūgės, jam labai patiks klausytis pasakojimų apie save. Neužmiršk ir klasikinių pasakų ar Šarlio Pero (Charles Perrault) „Motušės Žąsies pasakų“, kurias gali atpasakoti savais žodžiais. Jeigu primiršai, bibliotekose ir knygynuose rasi daugybę pasakų knygų, kurios padės jas prisiminti.

Pasakok gyvai. Patrauksi mažylio dėmesį, jeigu pasakodama įterpsi neįprastų garsų, pavyzdžiui: „Tada mes išgirdome „au! au!“ ir pamatėme juokingą šuniuką, kuris krimto sausainį.“ Arba: „Viščiukas, dairydamasis savo mamytės, ėmė ciepsėti „cypt cypt cypt“.“ Jeigu kaitaliosi balsą – čia paplonindama, čia pastorindama balsą ar nutaisydama kokią veido grimasą, klausytis bus dar įdomiau.

Nebijok pasikartojimų. Pasikartojimai visada pasakojimui suteikia įtaigumo. Prisimink pasaką „Dangus griūva“, kurioje ne kartą pakartojamos frazės „Bėkim, bėkim – dangus griūva!“, „Nu bėgt! Nu bėgt!“, „Aš pats mačiau: ant mano uodegytės buvo užgriuvęs!“. Be to, pasikartojantys elementai padeda mažyliui atpažinti pasaką, kai seki ją kitą kartą, – tai ne tik teikia jam džiaugsmo, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi (vaikams patinka žinomi ir nuspėjami dalykai gal net labiau nei staigmenos).

 Nesilaikyk šablono. Nemanyk, kad privalai laikytis tradicinio pasakojimo. Nebijok pagražinti, pakeisti įvykius – net pabaigą. Tavo mažylis dar pakankamai mažas ir tikrai neprieštaraus, jei pasaką kiekvieną kartą seksi skirtingai. Be to, juk labiausiai jį užburia tavo balso skambesys.