Dažniausiai pasitaikančios gimdymo baimės (249)
Nerimauji dėl gimdymo? Patikėk, tu ne vienintelė! Štai dažniausios su gimdymu susijusios baimės ir būdai, kaip jas įveikti:
Aš neištversiu skausmo. Kas penkta besilaukianti moteris prisipažįsta, kad trečiąjį trimestrą labiausiai baiminasi skausmo gimdant. Tikra tiesa – gimdymas yra skausmingas daugumai gimdyvių, tačiau yra veiksmingų skausmą malšinančių vaistų, ir tu neturėtum jaustis kalta jų prašydama. Didžioji dalis gimdyvių gimdydamos pasinaudoja vienokiais ar kitokiais nuskausminimo būdais. Jei manai, kad kvėpavimo pratimų ar kitų atsipalaidavimo būdų tau nepakanka, nedvejok ir paprašyk nuskausminamųjų vaistų.
Man reikės epiziotomijos, nes kitaip plyšiu. Epiziotomija – tai chirurginis tarpvietės įkirpimas, daromas prieš pat kūdikio galvutės užgimimą, kad ji lengviau išlįstų. Kai kurios moterys gimdydamos plyšta savaime. Šie plyšimai gali būti įvairūs – nuo vos pastebimų iki labai gilių, kuriems susiūti prireikia kelių siūlių. Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, tarpvietės įkirpimas anksčiau buvo vos ne privaloma procedūra, bet dabar jis atliekamas vis rečiau, nes vis labiau propaguojamas natūralus gimdymas ir stengiamasi, kad intervencija būtų minimali. Aptark šį klausimą su savo gydytoju: kaip dažnai ir kokiais atvejais jis rekomenduoja epiziotomiją ir kaip galėtum šios procedūros (taip pat savaiminių plyšimų) išvengti.
Gimdydama nevalingai pradėsiu tuštintis. 70% apklausoje dalyvavusių moterų prisipažino bijančios, kad gimdydamos pradės tuštintis. 39% gimdyvių ši „nelaimė“ nutiko, bet tik 22% moterų dėl to jautėsi nepatogiai. Dabar gal ir sunku tuo patikėti, tačiau jei gimdydama pradėsi tuštintis, niekas į tai nekreips dėmesio. Medicinos personalui tai ne naujiena, tad seselės viską sutvarkys tau tikriausiai net nesupratus, kad kažkas nutiko. Jei vis dėlto šis klausimas tave labai jaudina, atvykusi į ligoninę paprašyk padaryti tau klizmą (arba pasiteirauk gydytoją apie galimybes šią procedūrą saugiai atlikti namuose). Yra ir dar viena galimybė išvengti šio nepatogumo: prasidėję sąrėmiai dažnai sukelia viduriavimą. Jei tau taip nutiks, tavo virškinamasis traktas tikriausiai išsivalys pats dar iki gimdymo.
Pradėsiu gimdyti anksčiau laiko. Apie 7% naujagimių Lietuvoje gimsta neišnešioti (iki 37 savaitės). Kad sumažintum priešlaikinio gimdymo tikimybę, rūpinkis savimi: gerai maitinkis, daug ilsėkis, reguliariai lankykis pas gydytoją, stenkis per daug nesijaudinti, laikykis švaros ir rūpinkis dantų higiena. Tave turėtų paguosti mintis, kad net jei vaikelis gimtų 30-ą savaitę, jo galimybės išgyventi yra labai didelės, o kiekviena kita nėštumo diena tik dar labiau padidina jo šansus gimti stipresniam ir sveikesniam.
Gimdymo metu man bus daromos nereikalingos medicininės intervencijos. Geriausias būdas atsikratyti šios baimės yra nuoširdus pokalbis su tavo gimdymą priimsiančiu gydytoju. Jei tu pasitiki ir gerbi savo gydytoją ir akušerę, tuomet gali atsipalaiduoti: gimdymo dieną jie padarys viską, ką gali, dėl tavo kūdikio ir tavęs. Jei gydytojas žino tavo lūkesčius ir norus, jam bus lengviau prisitaikyti prie jų konkrečioje situacijoje (tad pagalvok, ar nevertėtų parašyti gimdymo planą). Kita vertus, gali pasikviesti vyrą, seserį, draugę ar profesionalią gimdyvių padėjėją, kad reikalui esant ligoninėje pabūtų tavo advokatu. Būtų gerai, kad tas žmogus būtų lankęs nėščiųjų kursus ar turėtų asmeninę dalyvavimo gimdyme patirtį.
Man turės daryti cezario pjūvį. Vidutiniškai kas penktai pirmąjį kūdikį nešiojančiai moteriai atliekama cezario pjūvio operacija. Taigi ši baimė yra suprantama. Paguodžia tai, kad dabar šios operacijos yra palyginti saugios ir dauguma mamų atsigauna per kelias savaites po operacijos. Jei gimdymo metu susidarytų kritiška situacija arba jei vaikelis išsektų, cezario pjūvis yra geriausia išeitis.
Nesuspėsiu nuvykti į ligoninę. Gimdyti namuose tenka nepaprastai retai, ypač jei tai pirmasis nėštumas. Jei negali atsikratyti šios baimės arba baimei yra pagrindo (pavyzdžiui, gyveni toli nuo artimiausios ligoninės), būk pasiruošusi gimdyti namuose. Geriausia būtų šį klausimą aptarti su savo gydytoju.
negana to, dar ir apie gimdyvines traumas pagalvoju, tiek leliuko tiek mano atzvilgiu.. Kol kas gimdymo su visais saremiais bijau, kaip velnias kryziaus 
o tai ir naturalu, jei kaska ir padarysi, tikrai taves nei pasmerks, nei kaskaip kitaip ziures, nes tai naturalu, ir tu daryk kaip nori, jei issitustinsi, tai gali ir su klizma tai padaryti ir be jos, tiesiog priklauso nuo organizmo 
maziau tokiu minciu, maziau skaitinek tokiom temom ir pamatysi viskas bus gerai 
judesiais, pasispardymasi, pasikumsciavimasis ir persivertymais 
Labas rytelis
na ir mane kankina visokios baimes, o gal labiau nezinomybe, nes lialiukas 
tai pirmas, ir neaisku, kaip ten kas ten... apskritai man gimdymas yra kazkoks labai labai didelis baubas 
taip, suprantu, jog tai vienas graziausiu akimirku moters gyvenime, kudikelis, motinyste, bet niekaip neiseina nuvyti neigiamu minciu 
ir daug literaturos skaitau, apie pati gimdymo procesa, kaip svarbu nepanikuoti ir video ziurejau. Is pradziu buvau nusiteikusi pries video, ziuredavau tik foto medziaga, nes bijojau savo reakcijos, esu labai jautri, taciau su laiku, kai jau nemazai literutos, rimtos, ne tik "forumines" prisiskaiciau, isidrasinau ir paziurejau keleta video ir... ir nieko 
net apsiverkiau, kai paguldo ta maza zmogeliuka, ant mamytes krutines, toki visa purvina ir gleiveta, bet taip sujaudino...geraja prasme 
bet vistiek, pagalvojus, kad jau greit gerit ir man prasides visa tai, ima prakaituoti delnai ir baubai lysti, o kas dabar??? 
taip taip, visos pagimdo ir as nebusiu isskirtinesne, kiekvienos atvejis individualus. Bet kaip nusiraminti? Viena mamyte man taip graziai parase ir jos pasakymas man tiek daug optimizmo teikia (jos gimdymas buvo labai labai sunkus ir ilgas) : ji man patare galvoti, kada jau prasides VISKAS, kad stai, atejo tas laikas, kai netrukus pamatysim savo lialiuka, savo ir vyro kuna ir krauja!!! Si mintis mane "guodzia" labiausiai 
bet vis vien, nerimas ir baime islieka... 
