Apie vaiko isterijos priepuolius („ožiukus“) (16)
Kas yra vaiko isterijos priepuoliai?
Vaiko isterijos priepuoliai yra staigūs neigiamų emocijų, pykčio protrūkiai, juos dažniausiai patiria vaikai nuo vienerių iki 4 metų amžiaus, pats pikas – tarp 2 ir 3 metų. Jo metu vaikas pradeda verkti, rėkti, mosuoti rankomis, trypti kojomis, gali kristi ant žemės, pradėti muštis ar net kąsti. Gali būti ir ramesnė „ožiukų“ išraiška – vaikas patempia lūpą, ima inkšti, verkšlenti ar zysti.
Nors tėvams tai atrodo visa amžinybė, įsiūčio priepuolis paprastai trunka iki 2 minučių. Tiesa, šie „ožiukai“ ne visus vaikus aplanko vienodai dažnai ir būna skirtingo intensyvumo. Tai priklauso ne tik nuo vaiko temperamento, konkrečios situacijos, bet ir kaip tėvai reaguodavo į ankstesnius vaiko įsiūčio priepuolius.
Jei vaiko pykčio priepuoliai tau kelia susirūpinimą – pavyzdžiui, jei vaikas priepuolių metu tampa itin agresyvus, arba jei ir po ketvirtojo gimtadienio isterijos ištinka vis dar dažnai, būtinai kreipkis į šeimos gydytoją – gali būti, kad vaikui reikia specialistų pagalbos. Nors retkarčiais šių priepuolių gali pasitaikyti ir vyresniems nei 3-4 metų vaikams, iš esmės tokio amžiaus vaikas jau turi mokėti suvaldyti savo emocijas.
Kodėl vaikams kyla isterijos priepuoliai?
Isterijos – nors ir nemaloni – yra normali vaiko raidos dalis. Jos kyla todėl, kad augdamas vaikas patiria vis daugiau ir vis stipresnių emocijų, tačiau dar nemoka jų suvaldyti (galiausiai, juk ir suaugę ne visada sugeba suvaldyti savo pyktį!). Štai kas vaikams paprastai sukelia isterijos protrūkius:
- Nusivylimas, susierzinimas, kad ko nors nepavyksta atlikti. Pavyzdžiui, nepavyksta pastatyti kaladėlių bokšto arba jei nepavyksta „susikalbėti“ su kitais – šio amžiaus vaikai supranta daugiau, nei sugeba išreikšti žodžiais, ir dėl to dažnai puola į neviltį.
- Savarankiškumo apribojimas – pavyzdžiui, jei liepi vaikui ramiai pasėdėti, arba darai tai, ką jis norėtų atlikti pats (pavyzdžiui, apsiauti batukus). Tokio amžiaus vaikas jau suvokia save kaip asmenybę ir vis dažniau nori spęsti pats, ką daryti (arba ko nedaryti).
- Dėl nuovargio ar alkio – pavargęs vaikas daug jautriau reaguoja net ir į nedideles nesėkmes – lygiai taip pat, kaip ir suaugęs.
- Kai negauna to, ko nori (čia ir dabar) – labai dažna situacija parduotuvėje. Tai bene didžiausia problema tėvams, nes iki 3-4 metų amžiaus loginiai argumentai (kodėl nepirksi to ar ano) nelabai veikia.
- Kai tiesiog nori dėmesio – tokiu atveju vaikai pasitelkia „netikruosius isterijos priepuolius“ – tai yra sąmoningai pradeda verkti, nes paprastai žino, kad tokia taktika suveikia.
Skaityk čia, ką priklausomai nuo isterijos priežasčių turėtum daryti, jei vaiką ištiko isterijos priepuolis.
Nuomonę priimti moku, tačiau neprivalau sutikti su požiūriu, kuris man nėra priimtinas. Ne kartą nuomonę esu pakeitusi- tereikėdavo įtikinamų argumentų.
Tačiau šiuo atveju net ne apie nuomonę kalbame: sakai, kad kažką neteisingai supratau, o aš prašau paaiškinti ką.