Fizinės bausmės vaikams (229)

Kas yra fizinė bausmė vaikui?

Fizinė bausmė vaikui yra tėvų bandymas koreguoti vaiko elgesį sukeliant vaikui fizinį skausmą. Europos Taryba siūlo fizine bausme vaikui vadinti bet kokį veiksmą, kuris būtų laikomas nederamu elgesiu, smurtu ar net nusikaltimu, jei būtų atliktas suaugusiam žmogui – net jei sukeltas skausmas ar diskomfortas yra sąlyginai nedidelis ir nesibaigia rimtesne trauma. 

Fizinių bausmių mitai

Tai tėvų teisė rinktis, kaip auklėti vaikus. Tai, kad visuomenėje yra gyvas paprotys auklėti vaikus diržu, dar nereiškia, kad jis yra teisingas. Juk neieškome pateisinimo tiems, kurie muša senelius ar moteris, tad kodėl šitaip leidžiama elgtis su vaikais? Galiausiai, juk ir moterų „auklėjimas“ kumščiais, vaikų plakimas rykštėmis kažkada buvo įprastas reiškinys, tačiau dabar tokie atvejai daugeliui kelia pasipiktinimą.

Be diržo vaiko neišauklėsi. Tiesa yra ta, kad diržas vaiką drausmina, bent neauklėja. Tyrimai rodo, kad nors vaikas dažniausiai paklūsta tėvų reikalavimams iškart po fizinės bausmės, kitą kartą panašioje situacijoje dažniausiai vėl elgiasi netinkamai, o vienintelis būdas sutramdyti vaiką būna dar sunkesnė bausmė. Kai nebelieka bausmės pavojaus (pavyzdžiui, kai tėvai nemato), vaiko elgesys vėl gali būti netinkamas. Tikroji drausmė yra ta, kuri atsiranda iš savo veiksmų pasekmių supratimo, atsakingumo jausmo, o ne nuobaudų baimės.

Diržas išmoko vaikus gerbti tėvus. Skaudinamas vaikas tėvų ima veikiau bijoti, nei juos gerbti, dievinti, jais pasitikėti. Vaikams, kuriems taikomos fizinės bausmės (net ir nedarančios didelės fizinės žalos), rečiau pavyksta išlaikyti glaudų ryšį su tėvais paauglystėje, o taip pat ir vyresniame amžiuje, santykiai šeimoje būna šaltesni, vaikai dažniau tampa „sunkiais“.

Aš buvau lupamas, ir nieko. O kas gali pasakyti, koks būtum užaugęs, jei nebūtum buvęs lupamas? Ar tavo santykiais su tėvais yra tikrai šilti ir draugiški? Ar tikrai niekada nesijautei įskaudintas ir nelaimingas dėl tokio tėvų elgesio? Tyrimai rodo, kad fizines bausmes patyrę vaikai labiau linkę konfliktus ir problemas spręsti jėga (taip pat suaugę tokie vaikai dažniau muša savo partnerį ir vaikus), yra mažiau sąžiningi, jiems sunkiau sekasi užjausti, išklausyti, įsijausti į kito žmogaus situaciją ir suprasti jo poreikius. Švedijoje, 1979 m. pirmajai pasaulyje uždraudusiai tėvams bausti savo vaikus fizinėmis bausmėmis, po dvidešimties metų ženkliai sumažėjo paauglių daromų nusikaltimų, alkoholio vartojimo, savižudybių.

Aš tik lengvai pliaukštelėju per užpakalį, tik dėl vaiko gerovės ir tik tada, kai jo elgesys pavojingas jam pačiam. Įsivaizduok situaciją: neatsargiai pastatai lygintuvą, užkliūni už jo laido, jis parvirsta ir tu nusidegini ranką. Ateina vyras ir užploja per užpakalį dėl „tavo pačios gerovės“, nes tai „kelia pavojų tavo sveikatai“ ir kad „kitą kartą žinotum“.Juk tai neatrodo normalu, tiesa? Bausti fiziškai ir apsaugoti nuo pavojaus panaudojant fizinę jėgą nėra vienas ir tas pats. Jei vaiko elgesio nepavyksta pakeisti kitais būdais, pavyzdžiui, bandant sudrausminti žodžiu, fizinis kontaktas – sugriebimas, suėmimas į glėbį, ar net pliaukštelėjimas per užpakalį – gali būti vienas iš būdų, padedančių vaikui atsikvošėti, suklusti ir išgirsti tėvų sakomus žodžius.

Ar taikantys fizines bausmes tėvai yra blogi?

Jei jūs taikote fizines bausmes vaikams, jūs nesate blogi tėvai tik dėl to. Absoliuti dauguma tėvų tai daro, nes elgiasi pagal tą santykių modelį, kuris yra susiklostęs visuomenėje, šeimoje. Dauguma vaikus fizinėmis bausmėmis baudžiančių tėvų patys buvo auklėjami tokiais metodais.

Dažnai tėvams atrodo, kad fizinė bausmė yra vienintelis būdas sutramdyti vaiką – taip dažniausiai nutinka dėl žinių stokos, kaip suvaldyti vaiką nenaudojant fizinės prievartos ar emocinio teroro. O kai tėvai neranda kitų būdų, ir jų kantrybė trūksta, jie griebiasi diržo.

Dauguma tėvų taikydami bausmes jaučiasi sutrikę, nes iš vienos pusės jie yra įpratę manyti, kad privalo tai daryti. Tačiau iš kitos pusės tėvai dažnai jaučiasi kalti dėl to, kad suteikė skausmo savo pačių vaikui.

Jei taip jautiesi ir tu, greičiausiai norėsi išbandyti kitokius – pozityvios tėvystės – auklėjimo metodus.