Vyresnėlio pavydas jaunesniam. Ką daryti? (28)

Visiškai gali nutikti taip, kad tu pasistengei tinkamai paruošti vaiką šeimos pagausėjimui, vaikas džiaugsmingai jo laukė, tačiau mažyliui gimus viskas apsivertė aukštyn kojom, ir vyresnėlis už viską labiau norėtų, „gražinti sesutę (broliuką) atgal“ – kad tik viskas būtų po senovei.

Tai visiškai normalu. Mažam vaikui sunku įsivaizduoti, kaip pasikeis jo gyvenimas, ir tik vaikui gimus jis suvokia „situacijos rimtumą“: jis nebėra visatos centras, dėmesiu reikia dalintis su nauju šeimos nariu, kuris didžiąją laiko dalį miega, valgo arba verkia (o juk vaikas greičiausiai įsivaizdavo, kad galų gale turės žaidimų partnerį). Žodžiu, smagumo kur kas mažiau, nei jis tikėjosi.

Todėl pavydas, pykčio priepuoliai ir pasikeitęs vyresnėlio elgesys yra visiškai suprantami. Be to, nenustebk, jei vaikas ims guguoti arba reikalaus buteliuko vietoje įprasto maisto: matydamas, kad kūdikiui tėvai skiria daugiau dėmesio nei jam, vaikas mėgdžiodamas kūdikio elgesį gali bandyti siekti dėmesio. Dėl to neverta smarkiai sunerimti – tiesiog pasistenk pakoreguoti jo elgesį paragindama elgtis tinkamai.

Kad dar vieno vaiko atsiradimas nesuardytų harmonijos šeimoje, turi padaryti du dalykus. Pirma, privalai išmokyti vaiką tinkamai elgtis su naujagimiu ir taip užtikrinti jo saugumą. Antra, kreipk dėmesį į savo elgesį: vaikui pavydas kyla ne dėl naujagimio, o dėl netinkamo tėvų elgesio.

Štai keletas patarimų, kaip turėtų elgtis, kad nemalonių emocijų vyresnėlis patirtų kuo mažiau:

• Įtrauk vaiką į naujagimio priežiūrą. Paprašyk vyresnėlio pagalbos – atnešti sauskelnes arba priminti, kad laikas maitinti mažylį – tai leis vyresnėliui jausti svarbiu ir reikalingu. Pagirk, jei vaikas savo iniciatyva pasirūpina kūdikiu – pavyzdžiui, jei praneša tau, kad mažylio sauskelnės šlapios.
• Neversk vaiko rūpintis kūdikiu. Paliepimai iššaukia vaiko priešiškumą – daug veiksmingiau paskatinti vaiką bendradarbiauti. Užuot paliepusi vaikui „Paduok man sauskelnes“, verčiau pasakyk vaikui, kad be jo pagalbos niekaip neišsiversi: „Ar galėtum man pagelbėti? – [Taip!] – Turiu pakeisti sauskelnes, labai pagelbėtum, jei jas paduotum – mano rankos dabar užimtos“.
• Skirk laiko tik vyresnėliui. Bent keletą valandų per savaitę skirkite užsiėmimams, kuriuose dalyvausite tik judu: tu ir vyresnysis vaikas. Tą patį turėtų daryti ir tėtis. Pavyzdžiui, eikite pažaisti kamuoliu, pasivažinėti dviračiu arba išsiruoškite į kavinę ar kiną. Tai bus jo vieno vienintelio valandėlė!
• Sumaniai dėliok prioritetus. Jei vienu metu pradėjo verkti abu vaikai, pirmiausia skirk dėmesį vyresnėliui (žinoma, jei tik naujagimiui negresia pavojus). Pavyzdžiui, paimk vyresnėlį ant rankų, ir abu kartu eikite pasižiūrėti, kas nutiko leliukui. Taip vaikas nesijaus antrarūšis, be to, taip nukreipsi dėmesį nuo ašaras sukėlusių problemų ir vaikas greičiau nurims. Taip pat gali paskaityti abiems vaikučiams knygelę tuo metu, kai maitini mažylį (paprašyk vyresnėlio parinkti knygelę).
• Kreipk dėmesį kaip ir ką sakai. Jei negali pasirūpinti vyresniu vaiku dėl to, kad esi užsiėmusi su mažyliu, niekada to nepabrėžk. Pavyzdžiui, nesakyk „Dabar į lauką eiti negalime, nes broliukas miega“. Verčiau sakyk „Į lauką eisime po valandos, kai baigsiu darbą“. Taip vaikui neatrodys, kad dėl visų jo „nelaimių“ yra kaltas naujasis šeimos narys.
• Pagirk. Jei vaikas padeda rūpintis kūdikiu, būtinai pasakyk, kad tau būtų žymiai sunkiau be jo pagalbos. Tai gali papasakoti ir kitiems žmonėms. „Kalbėdama“ su kūdikiu papasakok jam, kokį šaunų broliuką ar sesutę jis turi. Tokį komplimentą „netyčia“ nugirdęs vyresnėlis bus labai pamalonintas ir jausis reikšmingas.

Jei jauti, kad vyresnėlis nėra patenkintas pokyčiais šeimoje, kalbėkis su juo kaip su suaugusiu. Užduok jam tikslinius klausimus: Kas būtent jam nėra priimtina? Ko vaikas norėtų? Kaip Jūs visi kartu galite pakeisti situaciją, kad jis jaustųsi geriau? Taip vaikas supras, kad jis ir jo jausmai jums rūpi. Be to, kalbėjimasis padeda vaikui suvokti savo jausmus ir suvaldyti emocijas.