Ką daryti, jei vaikas bijo tamsos ir eiti miegoti (2)

Tamsos baimę patiria dauguma vaikų (prie jos priskiriamos ir „pabaisų“ baimės, baimė eiti miegoti). Bijoti tamsos – visiškai normalu: vaikas nemato, kas dedasi aplinkui ir dėl to jaučiasi nesaugus. Kai kurie psichologai teigia, jog tamsos baimė parodo stiprų vaiko savisaugos instinktą.

Tau šios baimės gali atrodyti nerimtos, gal net juokingos, ypač jei vaikas rimtu veidu pradeda pasakoti apie pabaisas spintoje ar po lova. Tačiau turi suprasti, kad vaikas nežino pasaulio taip gerai, kaip tu, ir jam būti tamsiame kambaryje, gali būti toks pat baugu, kaip ir suaugusiam tamsiame skersgatvyje. Tad nenumok į jas ranka: vaikui jos labai rimtos!

Šias baimes anksčiau ar vėliau vaikas išaugs, tačiau, kol jis dar mažas, greičiausiai norėsi jam padėti:

• Visų pirma tiksliai išsiaiškink, ko vaikas bijo. Kai kuriems vaikams tiesiog nejauku likti vieniems, kitų fantazija tokia laki, kad jie ima įsivaizduoti įvairiausias pabaisas. Tai tau padės imtis teisingos taktikos.
• Jei vaikas bijo likti vienas, surask jam „miego partnerį“ – lėlę, meškutį, o gal jaukų užklotėlį (tuo atveju, jei vaikas neturi Mylimuko). Užtikrink, kad jei tik prireiks, jis visada gali atbėgti pas tave (tačiau neleisk tuo piktnaudžiauti!)
• Jei vaikas bijo miegoti, greičiausiai taip yra dėl naktinių košmarų. Vaikai neskiria sapnų nuo realybės, todėl svarbu, kad po blogo sapno vaikas kuo greičiau vėl pasijaustų saugus.
• Jei vaikas bijo pabaisų, padek jam jas „įveikti“. Kelerių metų vaikas sunkiai atskiria fantazijas ir sapnus nuo realybės. Todėl sakyti, kad pabaisų nėra, yra bergždžias reikalas. Jokiu būdu nesišaipyk iš vaiko ir nebandyk nuleisti jo baimių juokais. Vaiko akimis, tai labai rimta! Verčiau įgalink vaiką kontroliuoti situaciją. Daugeliui tėvų padėjo tokios mažos gudrybės kaip „purškiklis nuo pabaisų“, pabaisų išsiurbimas iš palovio dulkių siurbliu, įtikinamas pasakojimas apie tai, kaip jūsų šuo susidoroja su visomis piktomis pabaisomis (juk būna ir gerų, kurie tik patriukšmauja – jų bijoti nereikia). Kitas būdas – palikti įjungtą naktinę lempą. Jei vaikas mato pabaisas ir įjungus šviesos šaltinį, greičiausiai jį gąsdina šešėliai. Tokiu atveju pažaiskite šešėlių teatrą – tai pasės vaikui suprasti šešėlio esmę. Jei naudosi naktinės lempos metodą, kas kartą ją prigesink ją vis labiau, iki vaikui jos visai nebereikės.
• Jei vaikas bijo garsų. Jei vaiko fantazija yra pakankamai laki, įsivaizduojamas pabaisas jis gali „išgirsti“. Menkiausias krebždesys gali reikšti pabaisos žingsnius ar kapstymąsi spintoje. Tokiu atveju gali pamėginti įjungti tylią muziką arba taip vadinamą „baltąjį triukšmą“ (medžių, jūros ošimo, vandens čiurlenimo garsus) . Tyli melodija užgoš kitus garsus.
• Ribok gąsdinančią informaciją. Jei vaikas jautrus, pasistenk neleisti jam žiūrėti filmų ir laidų, kuriose gali būti vaiką gąsdinančių vaizdų ar personažų. Nepamiršk, kad baisių vaizdų šiais laikais apstu ir vaikams skirtuose filmukuose! Kasdien pasikalbėk su vaiku apie jo dienos įspūdžius – tai puiki proga išsiaiškinti, ar vaikas nepamatė ko nors, kas jį sukrėtė. O tai gali būti ir apsilankymas zoologijos sode, kino filmo plakatas ar net skalbimo miltelių reklama. 
• Be reikalo negąsdink vaiko. Kai vaikas atsisako ką nors daryti, negąsdink jo pabaisomis, raganomis ar piktais dėdėmis. Namuose vaikas turi jaustis visiškai saugus.
• Prisijaukinkite tamsą. Pabandykite „prisijaukinti“ tamsą – juk tamsoje gali nutikti ir gražių dalykų: eikite pasižiūrėti žvaigždžių ar saliutų, pasiklausykite, kaip vasaros naktį čirškia žiogai, užgesinkite šviesą, kad galėtumėte pasimėgauti kalėdinės eglutės girliandomis ar žvakių šviesa.

PASTABA: Specialistai nesutaria dėl įjungtos šviesos metodo tinkamumo. Vieni teigia, kad įjungta neryški šviesa netrikdo miego. Kiti prieštarauja ir teigia, jog net ir silpnas šviesos srautas sutrikdo hormono melatonino gamybą, o tai ilgainiui gali sukelti depresiją, apatiją, susilpninti imunitetą ir net būti vėžinių susirgimų priežastimi.