Naktiniai košmarai ir naktiniai siaubo priepuoliai (9)
Nors tai skamba panašai, naktiniai košmarai ir naktiniai siaubo priepuoliai nėra vienas ir tas pats. Kaip juos atskirti?
Naktiniai siaubo priepuoliai.
Jų metu vaikas pradeda verkti ar net klykti, vaiko akys paprastai būna plačiai atmerktos, jis atrodo išsigandęs ir sutrikęs, tačiau nebando ieškoti pagalbos, nes nebūna visiškai nubudęs ir sąmoningas, jis nemato kas dedasi aplinkui, taip pat ir tavęs, jei ateini į vaiko kambarį. Tai pagrindinis siaubo priepuolio ir pabudimo iš naktinio košmaro skirtumas, nes pabudęs iš naktinio košmaro vaikas būna visiškai sąmoningas. Naktinis siaubo priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jam pasibaigus vaikas užmiega ir ryte šio epizodo neprisimena.
Šis priepuolis ištinka pirmoje nakties pusėje, kuomet vaikas yra giliojoje miego fazėje, apytiksliai dvi-trys valandos po užmigimo. Manoma, kad dėl kažkokių priežasčių vaikas nesugeba pereiti iš giliojo miego fazės į greitojo miego fazę ir dėl to sutrinka jo miegas.
Šiuos priepuolius patiria vaikai nuo apytiksliai vienerių metų (nors pasitaiko ir jaunesniems), ir jie gali tęstis iki mokyklinio amžiaus. Tikslios statistikos nėra, tačiau manoma, kad jie vargina 3-5% vaikų. Jei bent vienas iš vaiko tėvų vaikystėje patirdavo šiuos priepuolius, yra didelė tikimybė, kad juos patirs ir jų mažylis.
Naktiniai siaubo priepuoliai atrodo bauginančiai, todėl tėvai mano, kad tai yra rimtas sutrikimas ir jų vaikui reikia specialisto pagalbos. Tačiau ekspertai teigia, jog naktiniai košmarai yra normalus reiškinys, ir su laiku, trumpėjant giliojo miego fazės trukmei, vaikas juos išauga. Tėvai tegali padėti vaikui pamėgindami jų išvengti, o jiems ištikus – imtis teisingų veiksmų.
Naktiniai košmarai.
Naktinį košmarą susapnavęs vaikas taip pat gali verkti ir atrodyti išsigandęs, tačiau, skirtingai nuo naktinio siaubo priepuolio, jis nubunda, yra sąmoningas, dažnai bėga į tėvų kambarį ar kaip kitaip ieško paguodos ir nusiraminimo. Jei vaikas pakankamai gerai kalba, jis gali papasakoti, kas jį išgąsdino, o ryte atsimena nakties įvykius. Košmarą susapnavęs vaikas gali bijoti likti vienas, todėl greičiausiai turėsi likti šalia ir turėsi padėti jam vėl užmigti.
Kitas skirtumas nuo naktinių siaubo priepuolių – nubudimai iš naktinio košmaro paprastai nutinka antrojoje nakties pusėje, kuomet vaikas yra greitojoje (arba kitaip sapnų) miego fazėje. Košmarus gali sapnuoti ir visai maži vaikai, tačiau dažniausiai blogi sapnai aplanko vyresnius nei trijų metų vaikus. Praktiškai kiekvienas vaikas yra bent kartą pabudęs iš naktinio košmaro.
Jei nori, kad tavo vaikas jau dabar miegotų ramiau, gali pasinaudoti keliais patarimais, kaip sumažinti naktinių košmarų tikimybę ir kaip elgtis, jei vaikas dėl jų nubunda.
Pamenu, viena draugė pasakojo apie (berods) kolegės vaiką - kad klykia naktimis. Net mintis nešovė, kad čia gali būti kažkas kito, o ne tiesiog blogas sapnas...
O kaip dabar sekasi? Kartojasi?