Ant puoduko: metodas „kada vaikas panorės“ (219)

Tikslas ir rezultatai. Leisti vaikui išmokti naudotis tualetu nedarant jokio spaudimo ir tuomet, kai jis bus fiziškai subrendęs ir pats norės tai daryti – tėvai visiškai neturėtų kištis į procesą su paliepimais ir nurodymais – daugiausia ką jie gali daryti – neįkyriu pavyzdžiu skatinti vaiką mėgdžioti elgesį. Dauguma šio metodo besilaikančių tėvų vaikai išmoksta naudotis tualetu 2,5-3 metų, tačiau šis metodas kritikuojamas dėl to, kad nėra nubrėžiama viršutinė amžiaus riba, kada vaikas privalo pereiti ant puoduko – juk būna, kad tokio noro vaikas neišreiškia ir po 3-čiojo ar 5-tojo gimtadienio.

Kokio amžiaus vaikui šis metodas tinka? Vaikas pradės naudotis tualetu, kai bus tam pasirengęs. Paprastai tai įvyksta tarp 1,5 ir 2,5 metų. Kad vaikas yra pasirengęs iškeisti sauskelnes į tualetą, rodo šie ženklai:

• Vaikas moka vaikščioti ir sėdėti, taip pat savarankiškai užsimauti ir nusimauti kelnes;
• Supranta jam duodamus žodinius nurodymus (nueik, paimk, padaryk ir t.t.);
• Savo elgesiu rodo, kad nori būti savarankiškas ir nepriklausomas, noriai mėgdžioja suaugusių, vyresnių vaikų elgesį (nori būti „didelis“);
• Rodo susidomėjimą tualetu;
• Supranta, kad savo elgesiu gali pradžiuginti tėvus.

Esmė. Kada pradėti daryti į puoduką (tualetą) sprendžia vaikas ir mokosi jam priimtinu tempu. Suaugusieji tiesiog padeda vaikui žodiniais patarimais, asmeniniu pavyzdžiu, bei pagiria už pasiekimus (tačiau nebara, jei įvyksta nelaimė ir neverčia naudotis tualetu, jei vaikas to nenori).

Kaip tai daroma. Apie 1,5-2 metų vaikui pastatykite jo asmeninį puoduką. Geriausia, jei vaikas puoduką parduotuvėje išsirinks pats. Bendraudami su vaiku  įvardinkite jį kaip suaugusiųjų tualeto atitikmenį („šitas didelis yra mano ir tėčio, o puodukas su ančiuku yra tavo“). Leisk vaikui į tualetą eiti kartu (kuo dažniau, tuo geriau). Pradžioje pakanka, kad jis tiesiog pasėdėtų ant puoduko net nenusimaudamas kelnyčių. Kad pasisėdėjimas būtų smagesnis, palinksminkite jį paskaitydama knygelę, padeklamuodami eilėraštuką ar padainuodami dainelę.

Kai vaikas apsipranta su šiuo etapu (paprastai po savaitės ar dviejų), pasiūlyk sėdėti ant puoduko nusimovus sauskelnes (kelnes). Greičiausiai, atsisėdęs ant puoduko, vaikas į jį nieko nepadarys.  Jei vaikas išsituština į sauskelnes, vaikui matant iškratyk kakutį į puoduką ir paaiškink, kad tai ir yra derama vieta jam.  Jei vaikas domisi tuo, kas tualete liko po tavęs – leisk jam pažiūrėti  ir papasakok, kas tai yra.

Neskubėk nuleisti vandens – vaikui reikia laiko, kad galėtų įsisąmoninti, jog pasisėdėjimas tualete reikalingas ne šiaip sau (be to, vandens nuleidimas gali vaiką išgadinti, tad tai daryti geriau tuomet, kai vaikas yra tam pasirengęs). Vaikas netgi gali norėti paliesti „rezultatą“ – leisk jam tai padaryti, tačiau paaiškink, kad tai nėra higieniška, ir todėl reikia plautis rankas.

Jei vaiką šis procesas domina, jei matai, kad jis noriai kartu eina į tualetą, sėdasi ant puoduko ir džiaugiasi, kai jį už tai pagiri, pastatyk puoduką patogioje vaikui vietoje, numauk sauskelnes ir leisk bent keletą valandų per dieną būti be jų. Greičiausiai pradžioje vaikui bus sunku susivokti, kada reikėtų sėstis ant puoduko, tad tau reikės jį stebėti ir pasiūlyti tai padaryti (tačiau vėlgi – jokios prievartos ir bausmių; tai turi būti vaiko sprendimas, patirtis, o kartais – ir „klaida“). Daugumai vaikų dar kurį laiką gali reikėti sauskelnių tiek nakties, tiek dienos miego metu.

Pastaba: Jei nenori laukti visos amžinybės, kol vaikas pradės domėtis tualetu pats, gali paspartinti procesą. Vaikų prigimtis yra tokia, kad jie mėgdžioja suaugusiųjų elgesį, todėl leisk vaikui stebėti kaip tu ir kiti šeimos nariai naudojasi tualetu – nuo įvardinimo, kad „norisi į tualetą“, iki rankų plovimo po jo (nepamiršk paaiškinti, kodėl tai darai). Žaisdama su vaiku, sumodeliuok situaciją: pavyzdžiui, kad tavo lėlytė nori į tualetą. Jei pastebi, kad vaikas nori į tualetą – įvardink tai balsu: „Nori į tualetą (sisiaus, kaku)?  Taip vaikui bus lengviau įvardinti savo pojūčius , suprasti, kas vyksta su jo kūnu ir atitinkamai veikti.  

Sunkumai. Vaikas be jokios aiškios priežasties gali atsisakyti judėti pirmyn. Tokiu atveju turėsi su tuo susitaikyti ir laukti, kada vaikui grįš ūpas. Tėvai turi būti nusiteikę ilgam procesui, kurio metu turės  atsispirti aplinkinių spaudimui ir raginimams baigti „sauskelnių erą“ kuo anksčiau (ir greičiau). Anaiptol ne retas atvejis, kai šiuo metodu prie tualeto pratinamas vaikas sauskelnių atsisako 4-5 metų. Jei kiti panašaus amžiaus vaikai šiuo klausimu bus pažengę toliau, susivaldyti ir nespausti vaiko gali būti dar sunkiau.