Apie imunitetą

Imunitetas yra žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti ir kovoti su ligomis, infekcijomis, bakterijomis, virusais, svetimkūniais. Žmogaus imuninė sistema laikui bėgant tobulėja: vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), vėliau jas papildo įgytas imunitetas.  Kuo šios dvi imuniteto rūšys skiriasi?

• Įgimtas imunitetas. Jo apsauga yra bendrinio pobūdžio ir nėra prisitaikiusi prie konkrečių ligų.  Prie jo priskiriama barjerinė apsauga (oda, gleivės), gerosios bakterijos, taip pat, karščiavimas, uždegiminė reakcija, čiaudulys, ašarojimas.  
• Įgytas imunitetas. Šis „papildomas“ imunitetas kovoja su atskiromis ligomis, virusais ar bakterijomis. Įgyti papildomas organizmo apsisaugojimo galias žmogus (taigi ir vaikas) gali įgyti natūraliai (persirgęs liga) arba dirbtinai – skiepijant. Persirgus liga (arba pasiskiepijus) organizme atsiranda naujų imuninių ląstelių, galinčių įveikti tam tikrą ligą, virusą ar bakteriją. Įdomu yra tai, kad kiekviena imuninė ląstelė gali kovoti tik su vienu negalavimu: kai žmogų užklumpa liga, aktyvuosi tik prieš tą ligą kovojančios imuninės ląstelės: jos pradeda daugintis ir gaminti antikūnius. Ligai atsitraukus, imuninių ląstelių sumažėja ir jos pereina į "budėjimo rėžimą". 

Tiek natūralus, tiek dirbtinis įgytas imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus:

• Aktyvus imunitetas susiformuoja, kai pats organizmas „sukuria“ kovos su liga būdą ir jį „įsimena“. Kitą kartą susirgus ta pačia liga, imuniteto ląstelėms nebereikia kurti gynybos ir kovos plano iš naujo, todėl sergame trumpiau ir lengviau (kai kuriomis ligomis apskritai sergame tik vieną kartą gyvenime).
• Pasyvus imunitetas įgyjamas, kai į žmogaus organizmą patenka kito žmogaus antikūniai, kovojantys su tam tikra liga. Natūraliai tokių antikūnių gauna įsčiose esantis vaisius, o taip pat ir žindomas kūdikis per motinos pieną.  Didžiausias pasyvaus imuniteto trūkumas yra tas, kad jis yra trumpalaikis. Kita vertus, Geteborgo Universiteto Imunologų teigimu, žindymo metu įgyjamas pasyvus imunitetas turi labai teigiamą poveikį ne tik žindimo laikotarpiu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Kas yra imuninė sistema?

Dažnas imunitetą įsivaizduoja kaip mažas organizmo gynybines ląsteles, kovojančias su „blogiečiais“ – mikrobais, bakterijomis ir virusais. Iš tiesų, imuninė sistema yra gerokai platesnė sąvoka, nes organizmas nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimkūnių saugosi įvairiais būdais:

• Barjerinė apsauga. Visų pirma tai oda ir gleivės, kurios sustabdo bakterijas, mikroorganizmus ir virusus.  Jei oda nėra sveika, jei yra žaizdelių, ligų sukėlėjams yra gerokai lengviau prasibrauti į organizmo vidų. Gleivių paskirtis tokia pati: įklampinti žmogui pavojingus mikroorganizmus ir neleisti jiems keliauti toliau. Organizmas gali bandyti nepriimtinų organizmų/ medžiagų ir „atsikratyti“ jų mechaniškai: su kosuliu, čiauduliu, viduriavimu ar vėmimu.
• Gerosios bakterijos (mikroflora). Jų yra visur: ant odos, burnoje, žarnyne, makštyje. Kol jų yra tiek kiek reikia, jos veikia kaip papildoma apsauga nuo blogųjų bakterijų: kovodamos dėl būvio ir „gyvenamosios vietos“, jos daro viską, kad į jų erdvę pretenduojančios blogosios bakterijos būtų sunaikintos.
• „Vidinė“ apsauga. Kai kenksmingi organizmai patenka į žmogaus kūną, darbo imasi kraujotakos ir limfinės sistemos, kaulų čiulpai, tonzilės, blužnis, antkrūčio liauka. Šie organai ar sistemos vienaip ar kitaip dalyvauja organizmo gynyboje: veikia kaip filtrai ir gaudyklės, gamina T ir B tipo imunines ląsteles, organizuojančias ir vykdančias kovą su svetimkūniais ir gaminančias antikūnius.  Ši vidinė sistema yra išties sudėtinga ir išmani: kiekvienai ligai, virusui ar bakterijai parengia atskirą gynybos planą ir išsaugo jį atmintyje.

Kaip stiprinti imuninę sistemą?

Imuninė sistema yra sudėtinga, jos veikloje dalyvauja daugybė žmogaus organų ir organų sistemų. Yra labai svarbu, kad jos visos veiktų darniai ir sklandžiai.

Kad taip ir būtų, visų pirma reikėtų laikytis sveikos gyvensenos pagrindų: sveikai, pilnavertiškai maitintis, išsimiegoti,  vengti streso (posakis, kad visos ligos yra „nuo nervų“, vargu ar yra labai perdėtas). Taip pat sportuoti – judėjimas gerina kraujotaką ir suaktyvina visų organizmo sistemų darbą – taip pat ir tų, kurios dalyvauja organizmo apsaugoje. Imuniteto draugų sąraše tikrai nerasite riebaus maisto, alkoholio, rūkymo, viršsvorio, padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio.

Kas link imuniteto stimuliavimo (t.y. imuninių T-ląstelių ir B-ląstelių veiklos suaktyvinimo), mokslininkai vieningos nuomonės neturi. Yra ir tokių, kurie mano, jog organizmas pats turi nuspręsti, kada ir kurias imunines ląsteles aktyvuoti (nepamirškite, kiekviena imuninė ląstelė yra atsakinga tik už vieną ligą!).  

Kaip tiksliai veikia vitaminai, maisto papildai, netradiciniai (liaudiški) metodai, ar yra koks šalutinis jų poveikis, mokslas iki šios dienos nėra nustatęs. Šiandien mokslininkai gali pasidalinti tokiomis žiniomis:

• Vitaminai. Stebėjimų duomenys rodo, kad yra ryšys tarp tam ligų ir tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumo. Pavyzdžiui, vitamino A trūkumas silpnina imunitetą. Iš kitos pusės, nėra įrodymų, kad didesnės nei būtinos organizmui dozės imunitetą stiprintų.  Vitaminų perdozavimas gali turėti ir atvirkštinį efektą: pavyzdžiui, cinko perteklius imuninę sistemą gali net slopinti, nors dėl jo trūkumo imuninių ląstelių funkcijos sutrinka.
• Natūralios (liaudiškos) priemonės. Prie jų galime priskirti ir maisto papildus su žolelių ekstraktais. Panašiai kaip ir su vitaminais, vienareikšmiškų „už“ ar „prieš" nėra.  Pavyzdžiui, nors teigiama, kad ežiuolė padeda apsisaugoti nuo peršalimo, Vašingtono Universiteto pediatrai, stebėję pakankamai didelę grupę vaikų, priėjo išvados, kad ežiuolės preparatų vartojimas neturėjo jokios įtakos nei apsaugai nuo peršalimo, nei ligos sunkumui . Iš kitos pusės, mokslininkai sutinka, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir skirtingos veikliosios medžiagos gali veikti skirtingai: vieni gali ranką prie širdies dėdami sakyti, kad, tarkime, česnakas jiems labai pagelbėjo, kiti su lygiai tokiu pat tvirtumu užtikins, kad nepajautė jokio teigiamo poveikio (o gal ir atvirkščiai). Daugiausia mokslininkų „už“ kol kas turi česnakas: laboratoriniai tyrimai parodė, kad jis turi antibakterinį, antivirusinį ir priešgrybelinį poveikį. O štai imbieras vis dar laukia mokslininkų verdikto – nepaisant to, kad jis, kaip imuniteto stiprintojas, yra žinomas gana seniai ir plačiai, jokių tokius teiginius patvirtinančių rimtų tyrimų atlikta nebuvo. Tad, kol mokslininkai savo žodžio netarė,  geriausia, ką galime padaryti, vadovautis savo intuicija ir pojūčiais.  
• Gerosios bakterijos arba kitaip mikroflora. Mokslininkai turi pakankamai tvirtų įrodymų, kad sutrikus žarnyno mikroflorai, imunitetas susilpnėja. Tačiau klausimas, ar daugiau gerųjų bakterijų žarnyne reiškia stipresnį imunitetą, vis dar neatsakytas. Vienaip ar kitaip, vargu ar jogurtas su probiotikais pusryčiams galėtų pakenkti. 

Apibendrinant – vertinkite savo organizmo imuninę sistemą kaip... sistemą, kuri sklandžiai veikia tuomet, kai kiekvienas jos elementas atlieka savo darbą: vitaminų ar probiotikų vartojimas vargu ar pagelbės, jei imuniteto pamatai netvirti – t.y. jei neišsimiegate, valgote bet ką ir niekaip neišsivaduojate iš streso. Gerti vitaminus ar ne – kiekvieno sprendimas, nes kol kas vienareikšmiškų duomenų, kaip vitaminai veikia visą imuninę sistemą nėra. Tą patį galima pasakyti ir apie „liaudiškus būdus“ – yra tam tikrų įrodymų apie vieno ar kito būdo poveikį atskirais atvejais, tačiau garantijų, kad tie būdai padės kiekvienam  ir neturės jokių šalutinių poveikių, nėra.