Kaip parengti vaiką apsilankymui kirpykloje (27)
Ruošiatės apsilankyti kirpykloje? Štai keletas patarimų, kad apsilankymas keltų kuo mažiau streso ir netaptų neigiama patirtimi, po kurios vaikas ima bijoti kirpyklų.
-
Jei tik turi galimybę, užsuk su vaiku į kirpyklą dar iki jam prireiks pirmo kirpimo – pavyzdžiui, „pasiimti tėčio“. Taip vaikas po truputį apsipras su kirpyklos aplinka. Pirmojo vizito metu neversk vaiko kirptis. Leisk jam pasijausti saugiai šioje jam neįprastoje aplinkoje, tuomet kiekvienas naujas apsilankymas kels vis mažiau streso.
-
Papasakok vaikui, kas daroma kirpykloje. Pažaiskite kirpyklą namuose. Tegul žaisliukai (arba tu pati) būna klientais, o vaikas – kirpėju.
-
Apie vizitą į kirpyklą vaikui pranešk iš anksto. Jei bandysi jį nuvesti apgaulės būdu, sukelsi pasipiktinimą, vaiko nepasitikėjimą ir tikrą jausmų audrą. Dar geriau, jei aptarsite visą dienos planą – taip pat ir tai, ką veiksite po kirpyklos (geriausia, jei tai butų vaiko labai mėgstama veikla).
-
Jei gali, rinkis vaikams skirtą kirpyklą ar kirpėją, kuris yra įpratęs dirbti su vaikais. Tokie kirpėjai žino, kaip užimti vaiką ir padėti jam atsikratyti dažniausių su kirpykla susijusių baimių.
-
Eikite į kirpyklą tuomet, kai vaikas pailsėjęs, sotus ir gerai nusiteikęs. Jokiu būdu nevesk vaiko į kirpyklą pietų miego metu – tikimybė, kad vaikas bus irzlus nuo to tik padidėja.
-
Ištrink vaiko plaukus iki kirpyklos – taip ne tik sutrumpinsi apsilankymo kirpykloje trukmę, bet ir išvengsi procedūros, kurios dauguma vaikų nemėgsta (kirpyklų galvos plovimo kriauklė vaikams yra ne tik kad neįprasta, bet ir nepatogi.
-
Jei vaiko plaukai ilgi, iššukuok juos namuose – jei kirpėjui teks šukuoti susivėlusius plaukus, vaikui atrodys, kad dėl patiriamo skausmo kaltas kirpėjas.
-
Nepamiršk, kad maži vaikai yra nekantrūs, išsėdėti valandą vienoje vietoje jiems yra sunku. Todėl rinkis paprastus, greitus kirpimus, kuriems nereikia daug laiko.
-
Jei vaikas vis tiek priešinasi, verkia, nerimauja, atidėkite kirpimąsi kitam kartui. Jei vaikas nenusėdi ramiai kirpėjo kėdėje, yra didesnė traumų tikimybė – po jų sunku tikėtis, kad vaikas kitą kartą į kirpyklą eis noriai.
Jei apsilankymas kirpykloje vaikui vis tiek kelia stresą, kirpk vaiką namuose, tačiau kantriai pratink vaiką prie minties, kad „kai bus didelis“ jis turės kirptis kirpykloje. Nesikrimsk, jei šis argumentas nepadės: anksčiau ar vėliau visi vaikai šią baimę išauga.
as visa vaikyste buvau kerpama kaip berniukas, nes labai noredavau o ir plaukuciai labai plonyciai budavo, suristi budavo be sansu, nes ir mazai ir nepaklusnus... mokykloj ir trumpais plaukais taip iki peciu budavau, bet va po paauglystes kai atsigavo plaukai, tai labai daug turiu ir tvirti, grazus, tik slidoki
tai man nepadejo vaikystej tie kirpimai, kol neatejo laikas 
as va saviski vis apkerpu, db jau tris ar keturis kartus apkirptas, aptrumpinu, tuos ilguosius plaukus ir gerai, po biskiuka jau susivienodino, nes tikrai buciau nekirpus nuo gimimo plaukuciu, tai jie db kasos nemazos butu 
o jus beja nemaisykit tokiu dalyku, kad iki metuku daznas vaikutis buna plikutis, praplikes, vien del dazno gulejimo, kad pirmieji plaukuciai iskrenta ir jie reti buna, bet poto atauga susivienodina plaukuciai ir kitaip atrodo