Vaiko kalbos raida: 3-4 metai (4)
Ką vaikas supranta? Vaikas jau supranta bei gali atsakyti ne tik į klausimus „kas?“, bet ir „kur?“, „kam?“, „ką?“. 3-4 metų vaikai jau geba rūšiuoti daiktus į kategorijas: gyvūnai, augalai, žmonės, maistas, atpažįsta bent vieną spalvą, moka suskaičiuoti iki 3-5, gali parodyti didesnį (ilgesnį, trumpesnį ir kt.) daiktą iš dviejų. Gali įvykdyti sudėtingesnes užduotis, pavyzdžiui, atnešti daiktą iš kito kambario (t.y. tokį, kuris nėra jo akiratyje).
Kaip vaikas kalba? Dauguma tokio amžiaus vaikų kalba 4 žodžių ir ilgesniais sakiniais, ištaria beveik visus garsus, tačiau kai kurie vaikai garsus l, r, š, dž, č gali išmokti tarti taisyklingai ir vėliau (iki 6-7-ių metų). Tokio amžiaus vaikas su nepažįstamais jau turėtų susikalbėti ir be „vertėjo“, nes žodžius jau turėtų tarti aiškiai, nekartoti skiemenų. Jei pastebės vaiką mikčiojant, būtinai kreipkis į specialistus.
Ką vaikas gali papasakoti? Tokio amžiaus vaikas jau gali papasakoti ne tik apie dabarties (esamojo laiko) įvykius, bet ir apie tai, ką veikė anksčiau (darželyje, svečiuose). Jis jau gali apibūdinti savo jausmus – „man liūdna“, „pasiilgau“, paaiškinti, kam naudojami daiktai (šukos – plaukams šukuoti, muilas – plautis rankas ir pan.)
Kaip paskatinti raidą? Kalbėk su vaiku vis ilgesniais sakiniais, skaityk ilgesnes, sudėtingesnes pasakėles. Greičiausiai vaikas turės savo pamėgtą pasaką ar eilėraštį, kurių norės klausytis vėl ir vėl. Tai nėra blogai. Gali būti, kad labiausiai patinkančius epizodus jis bus išmokęs atmintinai, tad leisk vaikui įsijungti ir pasekti mėgstamiausią pasakėlės dalį, kartu padeklamuokite eilėraštuką. Jei vaiko pasakojimas nesklandus, tu ko nors nesupratai, užuot pati taisiusi klaidas, geriau perklausk, paprašyk pakartoti.
Niekuomet neignoruok vaiko klausimų, kurių šiuo amžiaus tarpsniu bus labai daug. „Kodėl?“ taps mėgstamiausiu vaiko klausimu, tad apsišarvuok kantrybe ir būk išradinga! 
Visuomet išklausyk vaiko: taip parodysi, kad tai, ką jis sako, yra tau svarbu – o tai skatins jį kalbėti ir padės išlaikyti glaudų ryšį. Be kita ko, tai padės jam įsisąmoninti, kad kalbėdamas jis gali tikėtis pagalbos, supratimo – tai labai svarbus (kartais net gyvybiškai svarbus) socialinis įgūdis. Jo dėka, žmogus neužsisklendžia savyje susidūręs su problemomis, o taip pat pats problemas bando spręsti išklausydamas ir bandydamas suprasti kitus.
Galvojau, kad bernas-neuzsiima smulkmenom, uztad taip ir yra. Bet ir mergaitems taip buna 
. Vadinas, nuo vaiko priklauso.
nors tikrai zinau kad buvo labai uzsiemes ta diena ir panasiai...
Taip taip, tas kodel, visur ir visada, atrodo nera kito klausimo, viskas kodel.
As pati, nors kitakart tas kodel, atrodo beviltiskas klausimas, bet stengiuos atsakyti visus kodel, bet va pats vaikas, pastebejau, kazkaip sunkokai su atsakymais, nelabai megeja atsakinet i klausimus. Daznas atsakymas buna nezinau (kuris taip pat varo mane i nevilty), sakau juk zinai kodel taip darai, juk zinai kodel soto nori, juk zinai ka matai, juk zinai ka galvoji, juk zinai kodel kazka darai, reikia tik pagalvot ir paaiskint, atsakyt, bet va ji renkasi lengviausia atsakyma-nezinau.