Vaiko temperamentas

Nėra blogo temperamento. Skirtingomis aplinkybėmis, tas pats būdo bruožas gali būti privalumas arba trūkumas. Be to, nė vienas temperamentas nėra vien blogų arba vien gerų (visomis aplinkybėmis) savybių rinkinys. Vaikų temperamentas turi didžiulę įtaką vaiko pasiruošimui eiti į mokyklą. Kai kuriems vaikams nauja aplinka pasirodys be galo įdomi ir jaudinanti, jie greitai pripras prie naujos tvarkos ir džiaugsis naujais draugais. Kitiems vaikams nauja aplinka pasirodys be galo varginanti, jiems reikės daugiau laiko, kad priprastų prie naujos tvarkos, ir jiems bus sunku susirasti naujų draugų, vieniems seksis atlikti kruopštumo reikalaujančias užduotis, kitiems seksis geriau, kur reiks energijos ir aktyvumo.

Išnaudokite temperamento privalumus ir pasiruoškite trūkumams. Nors neįmanoma pakeisti vaiko temperamento, pavyzdžiui, neaktyvų vaiką padaryti aktyviu, mes galime atrasti kiekvieno vaiko stipriąsias puses ir tinkamai jas išnaudoti. Taip pat galime identifikuoti unikalius iššūkius, su kuriais susiduria kiekvienas vaikas dėl savo temperamento, ir sukurti palaikančią aplinką, kuri padės jam tobulėti.

Skirtumai ir panašumai tarp Jūsų ir Jūsų vaiko temperamento. Vaiko ir jūsų (ar vaiko ir mokytojo) temperamentų skirtumai gali labai stipriai paveikti tarpusavio santykius. Pagalvokite apie tėvą ar motiną, kurie nėra labai aktyvūs. Šiems tėvams patinka leisti laiką namuose, ramiai paskaityti ar paklausyti ramios muzikos. Kas nutikti, jeigu tokių tėvų vaikas bus labai aktyvus? Kas nutiks, jei toks vaikas bus verčiamas nuolat būti namuose ir bus tikimasi, kad jis ramiai sėdės? Tėvai, kurie supras skirtumus tarp savo ir vaiko temperamento, sugebės priderinti savo lūkesčius prie vaiko temperamento ir atras būdų patenkinti vaiko aktyvumo poreikį. Tėvai, kurie nesupras, kad vaiko elgesys gali būti veikiamas jo temperamento, gali galvoti, kad vaikas paprasčiausiai yra blogas. Svarbu, kad tėvai įvertintų, kiek jų pačių temperamentas atitinka jų vaikų temperamentą. Tai padės suprasti daugelį šeimose kylančių konfliktų priežasčių.

Pagrindinės temperamento dimensijos, kurios apibrėžia vaiko temperamento tipą yra: jo aktyvumo lygis, reguliarumas, atsakas į naujas situacijas, adaptacija (gebėjimas prisitaikyti), išsiblaškymo lygis, pastovumas, intensyvumas.

1. Aktyvumo lygis. Kai kurie vaikai yra labai aktyvūs, jie nenusėdi vietoje – nuolat juda, bėgioja, šokinėja, visur lenda. Atrodo, kad jie niekada nesustoja. Kiti vaikai, priešingai – yra neaktyvūs; jiems patinka ramūs užsiėmimai, pavyzdžiui, dėlioti dėliones arba vartyti knygas. Yra ir tokių vaikų, kurių aktyvumo lygis yra tarpinis variantas.

2. Reguliarumas. Kai kurie vaikai laikosi pastovaus režimo. Jie tuo pačiu metu prašo valgyti, eina miegoti ir atsibunda, panašiomis valandomis kiekvieną dieną prašosi į tualetą. Kiti vaikai turi nuolat besikeičiantį ritmą. Jie gali išalkti 8 val. ryte arba nenorėti valgyti visą dieną, gali atsikelti anksti ryte pirmadienį, tačiau miegoti iki pietų trečiadienį. Yra vaikų, kurių reguliarumas yra tarpinis variantas.

3. Atsakas į naujas situacijas. Kai kurie vaikai puikiai jaučiasi naujose, nepažįstamose situacijose ir netgi patys ieško jų. Jie šypsosi nepažįstamiesiems, drąsiai prieina prie nepažįstamų vaikų ir prisijungia prie žaidimo, lengvai susidraugauja, jiems patinka išbandyti naują maistą, eiti į naujas, nežinomas vietas ir pan. Kiti vaikai stengiasi išvengti naujų situacijų – jie vengia nepažįstamų žmonių, reikia daugiau laiko, kad susidraugautų su nepažįstamais vaikais, išspjauna pirmą kartą ragaujamą maistą, nepatinka nežinomos vietos. Taip pat yra vaikų, kurių elgesys naujose situacijose yra tarpinis variantas.

4. Adaptacija. Kai kurie vaikai labai lengvai ir greitai adaptuojasi naujose situacijose, greitai pripranta prie naujos rutinos, naujų žmonių ir vietų. Jiems gali prireikti tik vienos ar dviejų dienų, kad priprastų prie naujo dienos rimto ar naujo mokytojo. Kiti vaikai sunkiai adaptuojasi naujose situacijose. Jiems gali prireikti net kelių mėnesių, kad priprastų prie pokyčių dienotvarkėje ar prie naujo mokytojo. Yra ir tokių vaikų, kurių adaptacijos lygis yra tarpinis variantas.

5. Išsiblaškymo lygis. Kai kurie vaikai yra lengvai išblaškomi. Jie dažnai nukreipia savo dėmesį nuo vieno dalyko prie kito, jų dėmesį lengvai patraukia garsai, įvykiai, kt. Tokiems vaikams reikia nemažai laiko, kad užbaigtų užduotį ar darbą, nes jų dėmesį nuolat blaško pašaliniai dirgikliai. Tačiau jeigu šie vaikai liūdi, juos lengva užimti kokia nors įdomia veikla ir jie greitai pamiršta liūdesio priežastį. Kiti vaikai nėra taip lengvai išblaškomi, jie, pavyzdžiui, gali sėdėti ir ilgai skaityti. Kai šie vaikai yra liūdni ar alkani, gali būti sunku patraukti jų dėmesį ir užimti kažkuo kitu. Kitų vaikų išsiblaškymo lygis yra tarpinis variantas.

6. Pastovumas (nuoseklumas). Kai kurie vaikai yra labai pastovūs – jie visada padaro pradėtą darbą, netgi sunkų, iki galo. Tokie vaikai turi savo veiklos tikslą ir nesustoja, kol nepasiekia šio tikslo. Jie nepasiduoda net tais atvejais, kai susiduria su sunkumais ir nesėkme. Tačiau pakankamai sunku įtikinti juos liautis daryti tai, ką jie nori daryti. Kiti vaikai yra mažiau pastovūs. Jeigu jie susiduria su sunkumais, yra linkę pasiduoti, pavyzdžiui, jei nesugeba greitai sudėlioti dėlionės, praranda susidomėjimą žaidimu. Tokius vaikus pakankamai lengva įtikinti nustoti daryti tai, ko mes nenorime, kad jie darytų. Yra ir tokių vaikų, kurių pastovumo lygis yra tarpinis variantas.

7. Intensyvumas. Kai kurie vaikai labai intensyviai reaguoja į įvairias situacijas ir įvykius, pavyzdžiui, jeigu jiems sunkiai sekasi sudėliot dėlionę, gali pradėti šaukti ir išmėtyti jos dalis po visą kambarį. Jie rodo labai stiprų pyktį ir liūdesį, tačiau taip pat ir labai stiprų džiaugsmą bei laimę. Tokie vaikai džiaugsmingai juokiasi, kai yra laimingi, ir garsiai verkia, kai liūdi. Jūs visada žinote, kaip šie vaikai jaučiasi. Kiti vaikai yra linkę slopinti savo jausmus. Jeigu jie jaučiasi nelaimingi, tyliai verkia, o jeigu laimingi – tyliai šypsosi. Dažniausiai būna sunku atspėti, ką šie vaikai jaučia. Yra ir tokių vaikų, kurių jausmų intensyvumo lygis yra tarpinis variantas.

Kitas straipsnis: Paauglystė (14–18 metų)

Straipsnis parengtas pagal organizacijos „Gelbėkit vaikus“ leidinį „STIPRIŲ SANTYKIŲ TARP TĖVŲ IR VAIKO KŪRIMO VADOVAS: teigiamas, vaiko teisių nuostatomis pagrįstas požiūris“
Pilna leidinio versija