2 metų vaikas eidamas suka pėdas į vidų: kada verta pasirodyti specialistui?

Mažiems vaikams pradėjus tvirčiau vaikščioti tėvai neretai pastebi įvairių eisenos ypatumų. Vienas jų – einant viena ar abi pėdos pasisuka į vidų. Kartais vaikas eina visiškai tiesiai, o kartais atrodo, kad kojų pirštai vis labiau krypsta vienas į kitą. Ar tokia eisena dvejų metų vaikui dar gali būti normali, ar jau verta pasirodyti specialistui?

Tokį klausimą „Tėvų Darželio“ forume uždavė dvejų metų berniuko mama.

„Vis dažniau pastebiu, kad einant jis kojas stato labiau į vidų. Ne visada – kartais atrodo, kad eina gerai. Skaičiau, kad tai yra normalu. Tačiau vis tiek gąsdina – ar reikėtų kreiptis į specialistus?“ – klausė mama.

Į jos klausimą atsakė kūdikių ir vaikų kineziterapeutė Julija Valiulytė.

Kineziterapeutė rekomenduoja pasirodyti specialistui

Pasak kineziterapeutės, pastebėjus, kad vaikas eidamas suka pėdą į vidų, nereikėtų vien pasikliauti informacija, kad mažame amžiuje tai gali būti normalu.

„Kai stebite pėdos sukimą į vidų, visuomet rekomenduočiau pasimatyti su specialistu. Tik ištyrimo metu specialistas pamatys, dėl ko vaikas suka pėdą į vidų ir pateiks rekomendacijas, ką reikėtų atlikti“, – aiškina kineziterapeutė Julija Valiulytė.

Vien iš vaiko eisenos namuose ne visada galima suprasti, kodėl pėdos krypsta į vidų. Todėl individualus įvertinimas gali padėti nustatyti, ar tai tik vaiko augimo ir vystymosi ypatumas, ar reikėtų skirti daugiau dėmesio jo judėjimui.

Kodėl maži vaikai gali sukti pėdas į vidų?

Ėjimas pasukus pėdas į vidų, dar vadinamas „in-toeing“, mažiems vaikams pasitaiko gana dažnai. Jį gali lemti skirtingos priežastys – pėdos forma, blauzdikaulio pasisukimas ar šlaunikaulio padėtis.

Augant vaiko kaulams ir keičiantis eisenai, nemažai tokių ypatumų palaipsniui sumažėja savaime. Dėl to tėvai iš tiesų gali rasti informacijos, kad mažo vaiko pėdų sukimas į vidų nebūtinai reiškia problemą.

Tačiau kiekvieno vaiko situacija skirtinga, o iš šalies nustatyti konkrečią priežastį sudėtinga.

Svarbu stebėti ne tik pėdas

Pastebėjus pasikeitusią ar neįprastą vaiko eiseną, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kaip vaikas juda apskritai.

Ar abi pėdos krypsta vienodai? Ar viena pasisuka labiau? Ar vaikas dažniau užkliūva ir griūva? Ar judėdamas nejaučia skausmo? Ar eisenos ypatumas ryškėja?

Ši informacija gali būti naudinga ir konsultacijos metu.

Tėvams gali padėti ir trumpas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota natūrali vaiko eisena. Ypač jei pėdų pasukimas pastebimas ne nuolat – kaip ir klausimą uždavusios mamos atveju.

„Pėdos yra mūsų pamatas“

Kineziterapeutė pabrėžia, kad į vaiko pėdų padėtį verta atkreipti dėmesį net tuomet, kai pats vaikas dėl jos nejaučia jokio diskomforto.

„Pėdos yra mūsų pamatas, tad taisyklinga jų padėtis visuomet yra svarbi“, – teigia J. Valiulytė.

 

Todėl jei dvejų metų ar vyresnio vaiko pėdų sukimąsi į vidų pastebite vis dažniau, kyla abejonių dėl jo eisenos ar tiesiog neramu, verta pasikonsultuoti su vaikų kineziterapeutu ar gydytoju. Apžiūros metu galima įvertinti ne vien pėdas, bet ir bendrą vaiko laikyseną bei judėjimą ir, jei reikia, pateikti individualias rekomendacijas.