30 įdomių faktų apie Žemę, gyvūnus ir augalus

Wanan Wanan | Shutterstock.com

Mūsų pasaulis yra kupinas įdomybių, kurios žavi tiek mus, tiek ir mūsų mažylius. Šiuos įdomius ir nesudėtingus faktus tikrai verta papasakoti vaikučiams.

Įdomūs faktai apie Žemę

• Visos planetos, išskyrus mūsų Žemę, yra pavadintos graikų arba romėnų dievų vardais, pavyzdžiui, Neptūnas yra ir planetos, ir romėnų vandens bei arklių dievo vardas.
• Žemę įsivaizduojame, kaip kamuolį, tačiau iš tiesų jos forma yra šiek tiek paplokščia. Žemė yra truputį suplota ties ašigaliais viršuje ir apačioje ir išsipūtusi ties pusiauju. Tokia forma vadinama geoidu.
• Žemė turi vienintelį natūralų palydovą - Mėnulį. Mėnulis ne tik naktį atspindi Saulės šviesą, bet ir lemia potvynius bei atoslūgius bei stabilizuoja Žemės ašies pasvirimą. Beje, kitos Saulės sistemos planetos gali pasigirti gerokai didesnėmis palydovų komandomis. Pavyzdžiui, Saturnas turi net 146, o Jupiteris - 95 palydovus, tačiau vis atrandama naujų.
• Parą sudaro 24 valandos, per tiek laiko Žemė apsisuka apie savo ašį. Tikriausiai šitai žinote, tačiau iš tiesų apie savo ašį Žemė apsisuka per 23 valandas 56 minutes ir 4 sekundes.
• Žemė nuolat juda įvairiomis kryptimis. Žemė sukasi aplink savo ašį, skrenda aplink Saulę, o taip pat kartu su kitomis Saulės sistemos planetomis keliauja per Paukščių Taką, kuris savo ruožtu juda per Visatą.
• Giliausia vandenyno vieta yra Marianų įduba, esanti Ramiajame vandenyne. Į šią įdubą lengvai tilptų (ir dar vietos liktų!) aukščiausias Žemės kalnas, pavadinimu Everestas.
• Net 70% Žemės yra padengta vandeniu!
• Žemė yra trečioji planeta nuo Saulės. Ji taip pat yra 5 pagal dydį mūsų Saulės sistemoje.
• Žemė yra vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė. Visata yra bekraštė, tad daugelis mokslininkų neabejoja, kad yra ir kitų planetų, kuriose egzistuoja vienokios ar kitokios gyvybės formų, tačiau, nepaisant ilgamečio ir sudėtingo darbo, jų kol kas nepavyko atrasti.
• Žemės paviršius, jo kalnai ir slėniai, o taip pat ir vandenynų dugnas atrodo amžinai sustingę, tačiau tai netiesa. Žemės pluta sudaryta iš atskirų tektoninių plokščių, kurios nuolat juda, stumdosi ir slysta viena kitos atžvilgiu. Šie Žemės paviršiaus judesiai sukelia žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, cunamius ir nuolat po truputį keičia Žemės paviršių.

Apie gyvūnus, paukščius ir vabalus

• Katės gali skleidžia net 100 skirtingų garsų, o šunys - tik apie 10.
• Kiškiai mato tai, kas vyksta už jų nugaros, bet nemato priešais save. Taip yra todėl, kad jų akutės yra šonuose.
• Balandžio kaulai sveria mažiau už jo plunksnas.
• Skruzdės per dieną pamiega daugiau nei iki 300 kartų. Bet labai trumpai, tik po minutę.
• Višta per metus padeda daugiau nei 200 kiaušinių.
• Aštuonkojai turi tris širdis ir jų kraujas yra mėlynos spalvos. Dvi širdys užtikrina kraujotaką žiaunose, o likusi širdis - visame kūne. Šių galvakojų moliuskų kraujas yra mėlynas, nes jame yra vario turinčio baltymo hemocianino, kuris efektyviai pasisavina deguonį iš šalto ir nedaug deguonies turinčio vandens.
• Delfinai niekuomet „pilnai“ nemiega. Delfinams ilsintis miega tik pusė jų smegenų, o likusi dalis išlieka aktyvi, vėliau jos apsikeičia. Tai padeda delfinams plūduriuoti ar lėtai plaukti išliekant pusiau sąmoningiems ir tokiu būdu išvengiant pavojų.
• Poliarinės žuvėdros yra migracijos ultramaratonininkės! Daugelis paukščių kasmet migruoja į šiltesnius kraštus, kuriuose randa pakankamai maisto, tačiau poliarinių žuvėdrų kelionė tikrai išskirtinė - jos kasmet nuskrenda apie 70 000 (o kai kurių šaltinių duomenimis, net ir iki 90 000) km, migruodamos iš Arkties šiaurėje į Antarktį pietuose. Beje, vasarą jas retkarčiais galima sutikti ir Lietuvos pajūryje. 
• Varliagyviai gali kvėpuoti keliais būdais. Vystymosi pradžioje varliagyviai, pavyzdžiui, varlių buožgalviai kvėpuoja žiaunomis, o suaugę geba kvėpuoti tiek plaučiais, tiek ir per odą.
• Uodai nekanda! Iš tiesų, kanda tik uodės, t.y. uodų patelės. Kraujas joms yra svarbus baltymų ir kitų maisto medžiagų šaltinis, būtinas kiaušinėlių vystymuisi. Uodų patinėliai kraujo nesiurbia ir maitinasi augalų nektaru.

Apie augalus

• Obuoliuose labai daug oro tarpų, tiesą sakant, ketvirtadalį obuolio sudaro oras. Todėl šie vaisiai plūduriuoja vandenyje ir neskęsta.
• Sekvojos, didžiuliai Amerikoje augantys medžiai, gali gyventi 4-5 tūkstančius metų.
• Iš vieno vidutinio dydžio medžio galima būtų padaryti 170 000 pieštukų, jų užtektų maždaug 7 tūkstančiams klasių!
• Medžio amžių galima pasakyti jį nupjovus ir suskaičiavus visas kamieno rieves, jeigu rievės arti viena kitos, tai buvo sausra, o jeigu toli - metai buvo derlingi.
• Yra tik vienas vaisius, kurio sėklytės yra išorėje? Atspėjote? Tai braškės!
• Augalai, atrodytų, patys nejuda, tačiau netiesa. Jautrioji mimoza, ją palietus ar stipriai į ją papūtus, geba suskleisti savo smulkius lapelius. Manoma, kad tokiu būdu augalas saugosi ir tampa mažiau matomas bei patrauktus žolėdžiams, o taip pat saugo lapelius nuo smarkaus vėjo ar kitų nepalankių gamtinių sąlygų.
• Žalčialunkis yra vienas pirmųjų pavasarį žydinčių augalų taip pat yra ir vienas nuodingiausių Lietuvoje. Jo žiedai yra rausvos spalvos, labai maloniai kvepia ir savo forma primena mažas alyvų žiedų kekeles. Bandant jų prisiskinti žmonės (ypač vaikai) kartais stengiasi perkąsti sunkiai lūžtantį stiebą, o tai gali lemti skausmingų žaizdų burnoje atsiradimą ir net dantų pažeidimus - dantys, paveikti žalčialunkio sulčių, gali ištrupėti!
• Augalai yra gyvi ne tik vandeniu, saule ir dirva. Kai kurie augalai moka medžioti! Pasaulyje randama apie 600-700 vabzdžiaėdžių augalų rūšių. Šie augalai auga skurdžiuose dirvožemiuose ir stokodami būtinų maisto medžiagų prisitaikė gaudyti vabzdžius (retkarčiais ir kitus smulkius gyvūnėlius). Dauguma vabzdžiaėdžių augalų išskiria lipnų sekretą, kuriame įklimpsta nutūpę smulkūs vabzdžiai. Lietuvoje randama dešimt vabzdžiaėdžių augalų rūšių, pavyzdžiui, saulašarės, skendeniai, tuklės ir kt.
• Didžialapis šakys yra stambiausias Lietuvoje augantis papartis ir jis laikomas pačiu dažniausiu bei plačiausiai paplitusiu augalu visame pasaulyje. Šis papartis neauga tik poliarinėse srityse, stepėse ir dykumose.
• Lietuvos vardas yra panaudotas pavadinant apie 20 augalų rūšių, o dar apie 10 augalų yra suteikti su Lietuvoje esančiais vietovardžiais susiję pavadinimai. Pavyzdžiui, labiausiai paplitusi yra lietuvinė monažolė (lot. Glyceria lithuanica). Vilniaus vardu yra pavadintas vilniškis lendrūnas (lot. Calamagrostis vilnensis) ir Žaliuosiuose ežeruose pirmą kartą aptikta nauja plūdžių rūšis - vilniškė plūdė (lot. Potamogeton vilnensis).
   

įdomybės, mokslas, įdomūs faktai