4 pagrindinės odos iššutimų priežastys (185)

Naujagimių ir kūdikių odelė – itin gležna, jautri ir neatspari aplinkos poveikiui. Ji ir taip – kur kas plonesnė nei suaugusiųjų, o neigiamą efektą paaštrina dar ir sauskelnės: mažyliui visą parą jas mūvint odą nuolat veikia drėgmė, šiluma, rūgštys ir kt.

Daugelis mamų, pastebėjusios, kad kūdikio užpakaliuko oda – paraudusi, sudirgusi, labai sunerimsta. Ir ne be reikalo: odos iššutimai sukelia diskomfortą tiek vaikui, tiek ir tėvams. Visos šios nemalonios reakcijos apibūdinamos sauskelnių dermatito terminu, tačiau iš tiesų kaltininkų gali būti ir daugiau.

Tad vienas pirmųjų žingsnių – išsiaiškinti, kas sukėlė bėrimus, iššutimus ir pablogino mažylio odos būklę, ir tuos veiksnius nedelsiant eliminuoti.

4 atvejai, kada dažniausiai ant kūdikių odos atsiranda iššutimų

Iššutimai – tai sudirgimas, paprastai atsirandantis odos klosčių vietose. Pagrindiniai iššutimų požymiai – odos paraudimas, bėrimas (paprastas ar net pūslelėmis), skausmas, vėliau (kartais) – odos lupimasis.

Dažniausiai iššunta užpakaliuko oda, tačiau dažni – ir atvejai, kai oda sudirginama ir pažastų, kirkšnių srityse. Verta atkreipti dėmesį, kad stambesnių kūdikių oda šunta visur: iššutimų galima aptikti kelių, sprando ir kitose kūno vietose.

Taigi, 4 atvejai, kai iššutimų rizika padidėja net kelis kartus:

1. Dygstant dantukams

Pirmųjų dantukų dygimas yra lydimas daugybės ne pačių maloniausių pojūčių. Pavyzdžiui, dėl padidėjusio seilėtekio jautresnę odą gali išberti, todėl ją reikėtų dažniau nuplauti ar nuvalyti švelnia natūralaus audinio skiautele. Taip pat dygstant dantukams pakyla kūno temperatūra, parausta skruostų ir užpakaliuko oda, todėl ją reikia atidžiau prižiūrėti.

2. Pakitus mitybai, pavyzdžiui, pradėjus kūdikio primaitinimą kietu maistu

Labai dažnai iššutimų ant kūdikio odos galima pastebėti kintant kūdikio mitybai: pradedant vaikelį primaitinti kietu maistu ar nusprendus atjunkyti. Kūdikiui pradėjus valgyti ir kietą maistą išmatos tampa šarmingesnės. Bet kokie pokyčiai iškart neigiamai paveikia ir kūdikių odos būklę.

Taip pat iššutimų atsiradimą gali paskatinti citrusiniai ar kiti rūgštūs vaisiai, jų sultys, o žindančioms mamoms, jei kūdikio odelė jautri, reikėtų vengti ne tik citrusinių vaisių, bet ir kavos, kavos, saldumynų, ypač šokolado.

3. Po antibiotikų vartojimo kurso

Antibiotikai gali sutrikdyti virškinimą, sukelti viduriavimą. Viduriuojant kinta išmatų rūgštingumas, todėl oda greičiau ir intensyviau sureaguoja. Pastebima, kad viduriuojančių kūdikių užpakaliukas dažnai išberiamas. Todėl mažyliui pradėjus viduriuoti kaip prevencinę barjerinę priemonę būtina naudoti kremą nuo iššutimų. Uždelsus pradėti gydymą problema gali komplikuotis: kūdikiui skaudės, jis taps neramus, nervingas, o gydymas užtruks kur kas ilgiau.

4. Kūdikiui sergant

Sergantys kūdikiai dažnai turi temperatūros. Jai nukritus mažyliai gausiai suprakaituoja, o prakaitas paskatina odos iššutimus įvairiose kūno vietose. Apskritai prakaituoti kūdikis gali ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, jei per šiltai aprengiate, ypač dirbtinių pluoštų drabužėliais, jei kūdikiui netinka sauskelnės ir pasireiškė alergija joms.

Iššutusios odos priežiūra ir prevencija

Rausti, šusti linkusią odą apskritai reikėtų prižiūrėti kruopščiau ir kaskart po maudynių patepti drėkinamąja priemone. Prižiūrėti būtina ne tik užpakaliuko, bet ir viso kūno odą.

Renkantis priemones sudirgusiai odai svarbu atkreipti dėmesį, kad gaminių sudėtis ir poveikis skiriasi, tačiau bet kuriuo atveju namų vaistinėlėje visuomet reikia turėti kūno aliejų ar kitą jo analogą (drėkinamąją priemonę) ir kremą nuo odos iššutimų:

• Į iššutimus linkusiai odai puikiai tinka priemonės, kurios minkština ir maitina odą. Tai būdas siekiantiems užbėgti grėsmei už akių, kai padidėja iššutimų rizika.
• Kremas nuo iššutimų jau turėtų būti intensyvesnio poveikio: jo sudėtyje reikėtų ieškoti cinko oksido bei lanolino, sukuriančių apsauginį odos barjerą ir neleidžiančių drėgmei skverbtis į gilesnius sluoksnius bei dar labiau dirginti kūdikio odelę.

Apskritai ar kūdikiams tinkamos suaugusiųjų odos priežiūros priemonės?

Tėvams gali kilti pagunda panaudoti asmeninį drėkinamąjį kūno kremą ar losjoną, tačiau tai – blogas sumanymas. Kaip jau minėta, kūdikių oda yra gerokai plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų, greičiau sudirgsta, tad priemonės 18+ mažyliams netiks. Kūdikių odelę reikia tik apsaugoti, pamaitinti, sudrėkinti: jos stangrinimas ar kitos savybės nėra aktualios.

Suaugusiųjų kosmetikoje gali būti ingredientų, kurie visiškai netinka kūdikiams, jau nė neminint žalingų konservantų, naftos produktų, GMO, agresyvių prausiklių, parabenų, kvapiklių, dažiklių ir gausybės kitų visiškai nereikalingų ir net grėsmę keliančių komponentų. Tad geriausia išeitis – pirkti kūdikiams skirtą sertifikuotą bei kuo natūralesnę kosmetiką, gerai pasigilinus į sudėtį ir pasidomėjus gamintojais.