TV6 patarimai, kaip emociškai paruošti vaiką operacijai
„Raudonos nosys“ nuotr.
Sužinojote, kad jūsų vaikui reikalinga operacija? Galvoje siaučia audra minčių, kad net sunku suprasti, nuo ko pradėti? Giliai įkvėpkite. Iškvėpkite. Ir skaitykite toliau. Ši žinia kelia stresą visai šeimai, tačiau yra būdų, kaip minčių ir jausmų chaosą suvaldyti. Operaciją galima pristatyti taip, kad ji sukeltų kuo mažiau streso. Patarimais dalijasi „Raudonos nosys Gydytojai klounai“.
Gydytojai klounai padeda vaikams emociškai pasiruošti operacijoms – šmaikščiai supažindina su laukiančiomis procedūromis ir naudojamais įrankiais, padeda nurimti, palydi iki operacinės.
Baimė: ką daryti su „drambliu kambaryje“?
Svarbu suprasti, kad baimė – natūralus jausmas, lydintis bet kokias chirurgines intervencijas. Jos neįmanoma išvengti, bet ją galima gerokai sumažinti. Visiškai normalu, kad mažam žmogui baisu ir jis jaudinasi. Juk mus, suaugusiuosius, apima tie patys jausmai. Ir šių jausmų nereikia ištrinti ar ignoruoti. Suaugusiųjų pareiga padėti vaikui išbūti negatyvias emocijas.
Baimę mažinti padeda ne ignoravimas, o įvardijimas. „Tau baisu? Aš irgi šiek tiek bijau. Kartu bus drąsiau“ – tai turėtų girdėti vaikas. Jokiu būdu ne: „tu jau didelis, ko čia bijoti“ arba „nebijok, nieko ten nedarys“. Pripažinimas, kad bijoti normalu ir bijo visi, padeda baimę pažaboti. Galima net paklausti vaiko, o kas padėtų bijoti mažiau – gal pasiimti mėgstamą žaisliuką į ligoninę, gal mama ar tėtis laikytų už rankos, gal nupiešti baimę, o tada ją nuspalvinti raminančiomis spalvomis. Taip baimės svoris po žiupsnelį lengvėja.
Pirmiausia pasiruošti emociškai turi tėvai
Kad ir ką sakytumėte, vaikas vis tiek perims ir suaugusiųjų nerimą. Tad reiktų nuspręsti, kuris iš tėvelių vyks kartu į ligoninę. Patariama keliauti tam, kuris intuityviai jaučiasi ramiau. Tai padės ramiau jausis ir vaikui.
Kažkas neduoda ramybės? Klauskite gydytojo visko, tai padės nurimti protui. Jaudulys ir nerimas niekur nedings, bet ir juos galima sumažinti. Iškalbėti savo emocijas vyrui ar žmonai, draugei, kolegai. Išventiliavus emocijas atsilaisvins vietos bent lašui ramybės.
Kvėpavimo pratimai puikiai padeda didinti optimizmą. Net jei netikite jų nauda, tiesiog pabandykite, pamatysite kaip koncentracija į šį veiksmą atpalaiduoja įtampą galvoje.
Kaip namų sąlygomis pristatyti būsimą operaciją žaismingai?
Namuose galima meškučiui persodinti širdį, kiškiui išoperuoti koją, zebrui užvynioti bintą ant „žaizdos“ – svarbiausia rasti laiko. Kai tėveliai namuose inicijuoja „žaislines operacijas“, nežinios burbulas subliūkšta ir vaikas gali paprasčiau įsivaizduoti, o kaip bus. Beveik kiekvienoje namų vaistinėlėje rasime: termometrą, švirkštą (be adatos), bintą, pleistrą, tarp vaiko žaislų tikėtina bus žaislinis stetoskopas. Galimybė atpažinti medicinos instrumentus suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo. Taip pat galima kartu pavartyti edukacines knygutes, peržiūrėti mokomuosius filmukus.
Vaikui ne tiek svarbu žinoti konkrečius operacijos faktus, kiek suvokti eiliškumą: pirmiausia tave apžiūrės, gydytojas paklaus tavęs klausimų apie sveikatą ir papasakos, ką darys. Kai pasakys slaugytoja, lipsi į lovą su ratukais (įsivaizduoji lova su ratais!) ir tave nuveš iki operacinės. Ten užmigsi, gydytojai atliks operaciją, o kai atsikelsi, aš jau būsiu šalia. Akcentuokite, kad būsite šalia ir palaikysite.
Jei vieni žodžiai gąsdina, galima vartoti kitus
Jeigu vaikas bijo žodžio „operacija“, galima vartoti žodį „procedūra“. Jeigu vaikas bijo žodžių „durti“ ar „adata“, galite apibūdinti, koks jausmas bus įdūrus – kaip įkandus uodui. Kai reikės dėti kateterį, galima sakyti: „Tau ant rankos nutūps drugelis, truputį nudilgins, bet praeis.“
Norėdami nuraminti, tėveliai kartais daro meškos paslaugą sakydami: „tau nieko nedarys“ arba „neskaudės“. Geriau sakyti: „tau darys procedūrą, truputį paskaudės, bet praeis, o po operacijos pasijausi geriau“. Kartais išsprūsta: „neklausysi, gydytojas tuoj įdurs su adata“. Negąsdinkime, nes vaiko sąmonėje gydytojas ar slaugytoja tampa „baubu“, tuomet vaikai įsitempia, o ašaros liejasi per kraštus.
Svarbiausia – sakykite vaikui tiesą. Ką ir kiek detaliai pasakoti galima parinkti pagal vaiko amžių. Informacija apie operaciją tiek neišgąsdins, kiek nežinomybė ir jausmas, kad tave apgavo mylimiausi žmonės.
Vaikas stresuoja, isteriškai verkia – kaip švelninti jo nerimą?
Jei vaikas puola į isteriją vos tik užsiminus apie operaciją, jam reikės daugiau laiko prisijaukinti šią mintį. Bandykite sudominti netiesiogiai – patys imdami jo žaislus, žaisdami operaciją ir gydydami. Žaidimas yra lengviausias būdas atrakinti vaikų smalsumą. Tik būkite pasiruošę – prireiks laiko ir kantrybės. Nepavyko iškart? Bandykite kitą dieną. O po to kitą dieną. Emocinis įdirbis namuose palengvins buvimą ligoninėje.
Vaikas, tėvai ir medikai – viena komanda
Svarbu suprasti, kad niekaip neišvengsite nei laukimo, nei ašarų, nei skausmo, tačiau personalas ir tėvai yra viena komanda. Galime padėti vieni kitiems. Bendradarbiaudami galime pasiekti, kad vaiko patirtis ligoninėje būtų kuo šviesesnė, o viso to rezultatas – sklandi operacija ir spartesnis gijimas po to.
Reikėtų stengtis formuoti gydytojo draugo, kuris padeda, įvaizdį. „Po operacijos jausiesi geriau, gydytojas padės tau pasveikti.“ Leiskite gydytojui sukurti ryšį su vaiku – jei gydytojas kalbina ir vaikas gali atsakyti pats – leiskite. Tai suteiks jausmą, kad mažasis bent kažką kontroliuoja.
Programa „Juoko procedūra“ veikia Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, Vaikų ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) skyriuje nuo 2021 m. „Raudonos nosys“ padėdami vaikams emociškai pasiruošti operacijoms, padeda užtikrinti sklandesnį gydymą ir greitesnį sveikimą po operacijos. „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ gyvuoja jau 13-tus metus ir pradžiugino beveik 200 tūkstančius vaikų ir senjorų.
