9 efektyvesnio auklėjimo žingsniai

Kaip auginti ir auklėti visavertę, savimi pasitikinčią asmenybę? Kaip ugdyti vaiką nesiimant bausmių, vien išklausant, patariant, susitariant ir parodant meilę? Siūlome remtis šiais devyniais paprastais žingsniais, kurie padės susidaryti oraus auklėjimo vaizdą: svarbiausia – nuo pat pirmųjų dienų ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi. Mat pasirinkus bausmių kelią net neatsargus žodis gali turėti nemalonių emocinių pasekmių.

1. Didinkite vaiko savivertę

Vaikai pradeda suvokti savo kaip vaiko poziciją, kai mato save tėvų akimis. Jūsų vaikai sugeria jūsų balso toną, kūno kalbą ir kiekvieną išraišką. Jūsų, kaip tėvų, žodžiai ir veiksmai labiau nei bet kas kitas daro įtaką jų besivystančiai savivertei.

Pagyrimas, kad ir koks mažas būtų pasiekimas, privers juos didžiuotis. Galėdami būti savarankiški – daryti tam tikrus darbus ar priimti sprendimus – jie jausis pajėgūs ir stiprūs. Priešingai, menkinant jo pasakytus žodžius ar nepalankiai palyginus vaiką su kitu, jis jausis bevertis.

Venkite dėstyti kažkokius pareiškimus ar naudoti žodžius kaip ginklus. Tokie komentarai kaip „kaip kvailai čia pasielgei!“ arba „elgiesi kaip kūdikis, o ne kaip mažasis brolis!“ daro lygiai tokią pačią žalą, kaip ir fiziniai smūgiai. Tiesa, psichologinės žaizdos gali būti kur kas gilesnės.

Atidžiau rinkitės žodžius ir būkite atjaučiantys. Tegu jūsų vaikai žino, kad visi daro klaidų, ir kad jūs vis tiek juos mylite, net kai nepritariate jų elgesiui.

Rido | Shutterstock.com

2. Pastebėkite, kai vaikai elgiasi gerai

Kiek kartų per dieną neigiamai reaguojate į savo vaikus? Pastebite, kad kritikuojate kur kas dažniau nei sakote komplimentus ir motyvuojate? Nesunku įsivaizduoti situaciją: ir jūs turbūt nelabai gerai jaustumėtės, jei, pavyzdžiui, vadovas darbe taikytų negatyvius principus, nuolat kritikuotų, nors jo ketinimai, atrodytų, ir patys geriausi. Tokia „motyvavimo sistema“ tiesiog neveikia.

Kur kas veiksmingesnis būdas nei kritikuoti – pastebėti, kai vaikai kažką daro gerai ir tai pasakyti: „Paklojai lovą neprašytas – nuostabu!“ arba „Stebėjau, kaip žaidi su seserimi, ir pastebėjau, kad buvai labai kantri“. Šie teiginiai ilgainiui paskatins gerą vaiko elgesį, o pakartotiniai priekaištai pamažu žlugdys savivertę.

Kiekvieną dieną pastebėkite situacijų, už kurias galėtumėte vaiką pagirti. Būkite dosnus „apdovanojimų“ – jūsų meilė, apkabinimai ir komplimentai gali daryti stebuklus ir dažnai tokio paskatinimo visiškai pakanka. Netrukus pastebėsite, kaip jūsų elgesys keičiasi: „auginsite“ elgesį, kuris skatina, motyvuoja ir drąsina vaiką.

maxbelchenko | Shutterstock.com

 3. Nustatykite ribas ir laikykitės numatytų taisyklių

Drausmė yra būtina kiekvienoje šeimoje. Drausmės tikslas – padėti vaikams tinkamai elgtis ir išmokti susivaldyti. Jie gali bandyti jūsų kantrybės ribas, testuoti jus, tikrinti nustatytas namų taisykles, tačiau iš tiesų tėvai ribas apibrėžia ir siekia drausmės, norėdami, kad vaikai išaugtų atsakingais suaugusiaisiais. Ir tai visiškai teisinga.

Namų taisyklių nustatymas padeda vaikams suprasti tėvų lūkesčius ir išsiugdyti savikontrolę. Kai kurios taisyklės gali būti: televizoriaus nežiūrime, kol neparuošti namų darbai, su broliu ar sese kalbamės, bet neatiminėjame žaislų, nesimušame, neerziname, vieni į kitus kreipiamės vardu.

Reikėtų turėti ir poelgių sistemą: vieną įspėjimą, po kurio atsiras tokių pasekmių, kaip „laiko limitas“ ar privilegijų (naudų) praradimas. Dažna tėvų klaida yra nesugebėjimas paisyti pasekmių. Negalite vieną dieną drausminti vaikų už spyriojimąsi ar atsikalbinėjimą, o kitą dieną to nepaisyti. Tik nuoseklumas leidžia tikėtis norimų rezultatų.

Robert Kneschke | Shutterstock.com

4. Skirkite laiko savo vaikams

Tėvams ir vaikams dažnai būna sunku susiburti, pavyzdžiui, kartu papietauti ar pavakarieniauti, jau nekalbant apie kokybišką laiką kartu. Tačiau tikriausiai nėra nieko, ko vaikai norėtų labiau negu pabūti ilgėliau kartu su tėvais. Kelkitės 10 minučių anksčiau ryte, kad galėtumėte pavalgyti pusryčius kartu su vaiku arba tiesiog palikite indus kriauklėje ir pasivaikščiokite kartu po vakarienės. Vaikai, kurie nesulaukia tinkamo tėvų dėmesio, dažnai ima elgtis netinkamai, neklauso, nes žino, kad taip tikrai bus pastebėti.

Naudinga planuoti laiką kartu su vaikais. Kiekvieną savaitę suplanuokite „ypatingą vakarą“ ir leiskite laiką drauge, o ką veiksite ir kaip leisite laiką tegu nusprendžia vaikai. Ieškokite kitų būdų palaikyti ryšį su savo vaiku, pavyzdžiui, įdėkite raštelį ar ką nors ypatingo į vaiko priešpiečių dėžutę. 

Panašu, kad paaugliams reikia mažiau tėvų dėmesio nei mažesniems vaikams. Kadangi tėvams ir paaugliams yra mažiau galimybių susiburti, tėvai turėtų rasti laiko vos paaugliui vaikui prireikus. Sutelkite visą dėmesį, atidėkite darbus, jei jūsų paauglys paprašys pasikalbėti ar išreikš norą įsitraukti į kasdienes šeimos veiklas. Tokios paauglio užuominos gali būti ir tam tikros pagalbos signalas. Be to, dalyvavimas koncertuose, žaidimuose ar kitose veiklose kartu su paaugliu palaiko tą rūpestingumo, glaudumo ryšį ir leidžia jums daugiau sužinoti apie savo vaiką bei jo draugus.

Nesijauskite kalti, jei esate dirbantys tėvai. Įskaitytini ir net visai maži pasibuvimai. Gaminkite kartu kukurūzų spragėsius, žaiskite kortomis ar šaškėmis, „apsipirkinėkite“ tiesiog stebėdami parduotuvių vitrinas: vaikai prisimins viską.

Monkey Business Images | Shutterstock.com

5. Būkite sektinas pavyzdys

Kaip elgtis tam tikrose situacijose maži vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Kuo jie mažesni, tuo daugiau elgsenos būdų perima iš jūsų. Prieš pradėdami niršti, šaukti ar rėkti ant savo vaiko, pagalvokite, ar tikrai norite, kad taip jūsų vaikas elgtųsi supykęs? Prisiminkite: jus nuolat stebi jūsų vaikai. Tyrimai parodė, kad vaikai, kurie mušasi, supykę nori kažkam suduoti, turėjo agresijos pavyzdžių namuose, jiems buvo taikytos fizinės bausmės.

Modeliuokite savo elgseną taip, ką norėtumėte matyti savo vaikuose: pagarba, draugiškumas, sąžiningumas, gerumas, tolerancija. Rodykite nesavanaudišką elgesį. Darykite tam tikrus dalykus už kitus žmones nesitikėdami atlygio, padėkite, užjauskite. Nepamirškite padėkoti ir pasakyti komplimento. Visų pirma elkitės su savo vaikais taip, kaip tikitės, kad kiti žmonės elgsis su jumis.

Yuganov Konstantin | Shutterstock.com

6. Bendravimas – svarbiausias prioritetas

Nesitikėkite, kad vaikai viską padarys vien dėl to, kad jūs „taip sakote“. Jie nori ir nusipelno paaiškinimų, kaip ir suaugusieji. Jei neskirsime laiko paaiškinti, vaikai pradės abejoti mūsų diegiamomis vertybėmis ir motyvais, ims svarstyti, ar jie apskritai svarbūs. Tėvai, kurie samprotauja ir ieško sprendimų kartu su vaikais, leidžia jiems tinkamai suprasti situacijas ir mokytis jiems priimtinu būdu.

Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Jei yra problema, apibūdinkite ją, išsakykite savo jausmus ir paprašykite vaiko sprendimo ieškoti kartu. Būtinai įtraukite pasekmes. Duokite patarimų, pateikite pasiūlymų. Būkite atviri ir savo vaiko pasiūlymams. Derėkitės. Vaikai, kurie dalyvauja priimant sprendimus, yra labiau motyvuoti juos vykdyti.

Iakov Filimonov | Shutterstock.com

7. Pritaikykite tėvystės stilių pagal vaiko elgesį

Jei dažnai jaučiatės bejėgis dėl savo vaiko elgesio, galbūt jūsų lūkesčiai per dideli. Tėvams, nuolat galvojantiems, „kiek mano vaikas jau turėtų mokėti“ (pavyzdžiui, „mano vaikas jau turėtų mokėti daryti į puoduką“), naudinga atsakymų ieškoti vaiko raidos literatūroje, pasikalbėti su kitais tėvais ar, prireikus, – ir vaiko raidos specialistais.

Vaiko aplinka turi įtakos jo elgesiui, todėl galbūt galėsite pakeisti jo elgesį pakeitę aplinką. Jei pastebite, kad nuolat sakote „ne“ savo 2 metų vaikui, ieškokite būdų, kaip pakeisti aplinką, kad būtų mažiau draudimų, galbūt ji būtų saugesnė užsiimti tam tikromis veiklomis. Jums nereikės sakyti „ne“, o vaikui – nervintis. Bus mažiau nusivylimų jums abiem.

Keičiantis jūsų vaikui, pamažu turėsite keisti ir savo auklėjimo stilių. Tikėtina, kad tai, kas dabar veikia vaikui, neveiks taip pat gerai po metų ar dvejų.

Paaugliai elgsenos pavyzdžius, nors tėvai šiuo laikotarpiu irgi turi įtakos, daugiau perima ne iš tėvų, o bendraamžių. Tačiau ir toliau drąsinkite nors jau ir paaugusį vaiką, duokite patarimų ir drausminkite, kai reikia: taip jis įgaus vis daugiau savarankiškumo. Pasinaudokite kiekviena prieinama akimirka, kad užmegztumėte su juo ryšį, mat laikui bėgant pajusite, kaip jis silpsta, tad stenkitės išlaikyti! 

fizkes | Shutterstock.com

8. Parodykite, kad jūsų meilė – besąlygiška

Būdami tėvai, jūs esate atsakingi už savo vaikų, vadinkime, klaidas ir tinkamą nukreipimą. Bet tai, kaip dėstote savo nuomonę, kaip viena ar kita problema turėtų būti išspręsta, skiriasi nuo to, kaip vaikas juos priima.

Kai tenka kalbėtis su vaiku kad ir dėl ne itin malonių dalykų, venkite priekaištų, kritikos ar kaltųjų ieškojimo: tai pakerta vaiko savivertę ir gali sukelti pasipiktinimą. Net drausmindami vaikus stenkitės juos ugdyti ir skatinti. Įsitikinkite, kad vaikas žino, jog nors ir tikitės, kad kitą kartą jis bus geresnis, paklusnesnis, jūsų meilė jam – beribė.

fizkes | Shutterstock.com

9. Suvokite savo, kaip tėvo, poreikius ir ribas

Pripažinkite: tikrai nesate tobulas tėvas ar mama. Jūs, šeimos lyderis, turite stipriąsias ir silpnąsias puses. Pripažinkite savo stiprybes: „Aš esu mylintis ir atsidavęs.“ Pažadėkite dirbti su savo silpnybėmis: „Aš turiu dar labiau laikytis namuose nustatytų taisyklių.“ Kelkite realius lūkesčius sau, sutuoktiniui ir savo vaikams. Nebūtina turėti visų atsakymų ir visko žinoti: būkite sau atlaidūs.

Pabandykite kontroliuoti auklėjimą. Sutelkite dėmesį į tas sritis, kurioms reikia skirti didžiausią dėmesį, o ne bandykite viską spręsti vienu metu. Pripažinkite, kai esate perdegęs. Retkarčiais atsiribokite nuo tėvystės rūpesčių ir darykite tai, kas jus asmeniškai (arba kaip porą) džiugina.

Susitelkimas į savo poreikius nedaro jūsų savanaudžiais. Tai tiesiog reiškia, kad jums rūpi ir jūsų paties gerovė, o tai yra dar viena svarbi vertybė, kurią galite diegti savo vaikams: svarbu gerai jaustis ne tik kaip tėvui, bet ir kaip žmogui apskritai.

Roman Samborskyi | Shutterstock.com