Animaciniai filmukai: leisti ar drausti?

Evelina Krasnickienė Socialinė pedagogė ir ikimokyklinio ugdymo pedagogė
aukletoja_evelina
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams iki 2 metų visiškai apriboti ekranų rodymą, tačiau vaikui paaugus tai neretai tampa neišvengiama kasdienybe. Animaciniai filmukai turi labai daug įtakos vaiko asmenybės formavimuisi, todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad jie neturėtų neigiamos įtakos.
Nuo kokio amžiaus vaikams galima rodyti filmukus?
Vaiko raidos specialistai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti animacinių filmukų ar naudotis kitais ekranais (mobiliuoju telefonu, planšete), o vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val. per dieną.
Vaikams nuo 3-4-erių metų iki maždaug 5-erių metų prie ekrano reikėtų praleisti ne daugiau 1-2 val. per dieną. Maždaug 3-4-erių metų ir vyresni vaikai jau gali suvokti, kas yra rodoma ekrane. Kintantys vaizdai ir garsai jiems nebėra tiesiog atskirų smegenų centrų stimuliacija. Tiesa, tik tuomet, jeigu vaikas žiūri lavinančio turinio laidą ar žaidžia edukacinį žaidimą ir daro tai saikingai.
Vyresniems, nei 5-erių metų vaikams prie ekrano reikėtų būti saikingai, pagal susitarimą su tėvais, įvertinus ir vaiko hobius ar polinkius. Pavyzdžiui, programavimu besidomintis vaikas prie kompiuterio praleis daugiau laiko, nei vaikas, kurį domina muzikavimas ar sportas.
Plačiau skaitykite:
Kodėl animacijos žiūrėjimas įtraukia vaikus?
Galime pastebėti, kad vaikas, žiūrėdamas animacinius filmukus, labai įsitraukia, įsijaučia ir yra tarsi prilipęs prie ekrano. Jis susižavi personažu, mėgdžioja jo elgesį, kalbą, nori rengtis ar šukuotis plaukus lygiai taip pat.
Galime išskirti kelias animacinių filmukų ypatybes, dėl kurių vaikai labai susižavi ir įsitraukia:
- Animacijos ryškumas ir vaizdingumas. Filmukų kūrėjai sukuria didelį, ryškų pasaulį, su įdomiais personažais. Personažai dažnai išsiskiria tam tikru makiažu, rūbais, kostiumais ar plaukais.
- Lakoniškumas. Viskas labai dinamiška, todėl vaikas nepraranda susidomėjimo ir gali suprasti net ir nelabai paprastą siužetinę liniją.
- Fantazijos ir realybės sampyna. Juk smagu savo akimis (nesvarbu, kad tik ekrane) pamatyti tai, ko kasdieniame gyvenime nenutinka.
- Gėrio ir blogio kova, laiminga pabaiga. Vaikui tai labai svarbu. Paprastai teigiami ir neigiami veikėjai labai skiriasi, jie turi savų užsibrėžtų tikslų, kurie vaikui yra suprantami.
- Animizmas. Trumpai tariant – tai sugyvinimas ir sudvasinimas. Gyvūnai, augalai ir net daiktai dažnai apdovanojami protu, gebėjimu bendrauti ir kitomis žmonėms būdingomis savybėmis.
Kaip veikia animacija?
Specialistai išskiria tris pagrindines poveikio priemones. Pirmiausia – „užkratas“. Šiame procese svarbų vaidmenį vaidina vaiko emocijos. Jis pasineria į tai, kas vyksta ekrane, ima jaudintis dėl veikėjų, „užsikrečia“ jų jausmais ir emocijomis.
Antroji priemonė – įtaiga. Vaikui, žiūrinčiam filmuką, gali būti įteigta baimė, vienatvės jausmas, panika ar agresija. Žinoma, nereikia visos animacijos vertinti negatyviai, juk poveikis gali būti visiškai priešingas – mes ir po kelis kartus galime peržiūrėti mums patikusį filmuką, nes jis sukelia ramybės, džiaugsmo, optimizmo, skatina kurti.
Trečias svarbus aspektas - mėgdžiojimas. Dažnai galima pastebėti, kad vaikai taip įsijaučia į mėgstamą veikėją, kad net ima panašiai elgtis. Geriausiai tai atsispindi jų žaidimuose: „nusavinamos“ personažo reakcijos, veiksmai, kartais į gyvenimą perkeliami gana nemaži animacinio filmuko siužeto fragmentai.
Leisti ar drausti vaikui žiūrėti animaciją?
Kiekviena šeima pati nusprendžia, ar leisti ir kada leisti vaikui žiūrėti animacinius filmukus. Tačiau turėtume nepamiršti, kad vaikai, žiūrėdami tinkamus filmukus, gali daug išmokti, atrasti naujus dalykus.
Pavyzdžiui, vaikiškas filmukas „Išvirkščias pasaulis“ vaikus moko pažinti pagrindines emocijas: laimę, liūdesį, pyktį, baimę ir bjaurastį. Šiame filmuke parodoma, kaip svarbu yra suprasti ir jausti visas emocijas, tai puikus būdas vaikus supažindinti su emocijomis ir padėti suprasti, kad normalu yra liūdėti, džiaugtis ar jausti pyktį.
Jei pasirenkate vaikams rodyti animacinius filmukus, rekomenduojama atkreipti dėmesį:
- Atsižvelkite į vaiko amžių. Vaikams iki 2-3-erjų metų verčiau nerodyti jokių ekranų.
- Ribokite ekrano laiką. Pavyzdžiui, susitarkite su vaiku, kad jis gali žiūrėti filmuką kasdien, bet tik 15 minučių. Svarbu visada laikytis šio susitarimo.
- Nesiekite filmukų su kitomis veiklomis, pavyzdžiui, valgymu.
- Rinkitės filmukus pagal vaiko amžių, kurie ugdytų, mokytų pažinti naujus dalykus ir teiktų realią naudą.
- Atrinkite vaikui tinkamą animaciją, venkite smurtinių filmukų, kurie gali turėti neigiamos įtakos.
- Aptarkite su vaiku, ką matėte filmuke, pasiteiraukite, kaip pats vaikas tai suprato. Pasidomėkite, kas vaikui labiausiai patiko, o kas galbūt nuliūdino.
- Stenkitės po filmukų skirti kokybiško laiko vaikui, išeiti į lauką, žaisti lavinančius žaidimus.
Specialistų nuomonė
Analizuojant psichologų ar pedagogų pasisakymus, didžiausias dėmesys skiriamas ribų nusistatymui. Svarbu tartis su vaiku tikslų laiką, kiek leidžiame žiūrėti filmukus bei patiems atrinkti, ką vaikas gali žiūrėti.
Filmukas neturėtų tapti nusiraminimo priemone, negalime vaiko skatinti sėstis ant puoduko su telefonu rankose ar skatinti valgyti prie televizoriaus ekrano.