Antibiotikai vaikui: kaip saugiai juos vartoti ir kodėl jie ypač pavojingi ankstyvame amžiuje?

Mama prisiglaudusi prie sunkiai sergančio vaiko, o šalia – antibiotikai Tomsickova Tatyana | Shutterstock.com

Antibiotikai nėra tie vaistai, kurie skirti bet kokioms ligoms gydyti. Juos paskiria tik gydytojas, įvertinęs vaiko ligos sukėlėją, ligos eigą, sudėtingumą, galimą atsparumą vienam ar kitam antibiotiniam vaistui. 

Antibiotikai skiriami bakterinėms ligoms gydyti, mat ūminių ligų sukėlėjų, virusinių ligų, jie neveikia. Tai – sudėtingi vaistai, ir jų duoti vaikui savarankiškai – ir negalima, ir pavojinga.

Didžiausia antibiotikų daroma žala – imuniteto silpninimas. Tačiau šie vaistai ne tik silpnina imunitetą, bet ir ardo natūralią žarnyno mikroflorą, sukelia alergines reakcijas.

Bakterijos skirtingai reaguoja į antibiotikus

Vienos bakterijos atsparesnės, kitos greičiau įveikiamos, tačiau viena aišku: bakterijos skirtingai reaguoja į antibiotikus. Jos gana greitai keičiasi ir greitai įgyja atsparumą vienam ar kitam antibiotikui. 

Ką tai reiškia? Tas pats antibiotikas gali būti nevienodai veiksmingas gydant panašias bakterines ligas. Taigi net susirgus panašia bakterine liga gydytojas vaikui gali skirti kitus antibiotikus.

Antibiotikų tiesioginė žala vaiko organizmui

Didžiausia antibiotikų daroma žala – imuniteto silpninimas. Tačiau šie vaistai ne tik silpnina imunitetą, bet ir ardo natūralią žarnyno mikroflorą, sukelia alergines reakcijas.

Antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir vaistui neatsparias gerąsias bakterijas, taigi sukelia disbiozę (disbiozė – tai normalios žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas – past.). Ilgiau ar dažniau vartojant šiuos vaistus vaikui galimos ne tik alerginės reakcijos, bet ir įvairūs virškinimo sutrikimai. O ilgalaikėje perspektyvoje natūralus vaiko imunitetas gali taip nusilpti, kad sunkiai įveiks net lengvas peršalimo formas. 

Antibiotikų sukeltos disbiozės pasekmės

Pastaruoju metu vis daugėja pranešimų apie atokias disbiozės pasekmes: nutukimą, autoimunines, uždegimines ligas ir, žinoma, funkcinius virškinamojo trakto sutrikimus.

Tyrimai vis dar atliekami ir tikslesnių jų išvadų dar reikės luktelėti, tačiau viena aišku: antibiotikų sukelta disbiozė, net be jokių simptomų, vėliau gali turėti įtakos vaiko sveikatai. Taigi, jei vis tik antibiotikai vaikui paskirti ir juos būtina vartoti, svarbu kartu spręsti ir galimą disbiozės problemą.

Pagrindiniai antibiotikų šalutiniai poveikiai vaiko organizmui

Atmintinė tėvams

  • Pilvo skausmai ir viduriavimas. Tyrimais nustatyta, kad antibiotikai sukelia viduriavimą iki 40 proc. vaikų, dažniausiai – trečią gydymo dieną.

Antibiotikai naikina ne tik bakterinės ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakterijas, kurios būtinos sklandžiam virškinimui. Dėl šios priežasties vaiko organizmas gali nepasisavinti maisto medžiagų, o išmatos – pakeisti spalvą, gali atsirasti nebūdingas jų kvapas. Be to, organizme gali kauptis kenksmingos medžiagos, sutrikti B grupės vitamino gamyba.

  • Alerginės reakcijos. Vaikui gali imti niežėti kūną, išberti, jis net gali pradėti tinti ar ištikti anafilaksija, kuri vaikui yra ypač pavojinga. be to, vaikui sergant astma, atopiniu dermatitu, gali paūmėti šių ligų simptomai.

Svarbu

Vaikui duodant antibiotikų ypač ankstyvame amžiuje ilgainiui pastebimos pasireiškiančios alerginės reakcijos. Taigi antibiotikų vartojimas tiesiogiai susijęs su vėlesnėmis vaiko alergijomis.

  • Poveikis mikrobiotai. Tyrimais pastebėta, kad išderinta vaiko mikrobiota po antibiotikų kurso atsistatinėja ilgai, kartais – net iki 6 mėnesių. Norint pagreitinti vaiko mikrobiotos atsistatymo procesą, nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos ir po antibiotikų kurso, nuo kelių savaičių iki maždaug 2 mėnesių, reikėtų vartoti raugintus maisto produktus, t. y. su natūraliais probiotikais, ir gerąsias bakterijas.
  • Imuniteto silpninimas. Tyrimais nustatyta juodoji antibiotikų pusė: jie silpnina imunitetą. Kadangi mūsų imunitetas didžiąja dalimi susijęs su mūsų mikrobiota, tai mikrobiotą atstatyti šiuo atveju taip pat labai svarbu. Antibiotikai kai kuriais atvejais gali pažeisti inkstus, kraujodarą, kepenis, net – klausą. 

Kaip saugiai vartoti gydytojo vaikui paskirtus antibiotikus?

Atmintinė tėvams

  • Antibiotikus vaikui reikia vartoti tiek laiko, kiek paskyrė gydytojas. Negalima keisti nustatytos trukmės arba apskritai neduoti jų vaikui.
  • 3 dienų taisyklė: tėvai turi stebėti, kaip po 3 dienų keičiasi vaiko sveikata. Jei po 3 dienų vaiko sveikata pagerėja, antibiotikai naikina ligos sukėlėją, jei būklė nesikeičia, būtina kreiptis į gydytoją.
  • Antibiotikai – ypač toksiški vaikui, tad juos vartojant vaikui būtina duoti daugiau skysčių (negazuoto mineralinio, natūralios arbatos, vandens). Užsigerti šiuos vaistus geriausia vandeniu.
  • Būtina stebėti vaiko organizmo reakciją į antibiotikus. Jei pastebite, kad atsiranda naujų ligos požymių, pavyzdžiui, vaikas patinsta, jį ima berti, gali būti, kad jis alergiškas antibiotikams, taigi būtina susisiekti su gydytoju.
  • Vaikui vartojant antibiotikus būtina stebėti jo mitybą. Ilgai vartojant antibiotikus jie „suvalgo“ naudingas maistines medžiagas, vitaminus. Galima pasirūpinti papildomais vitaminais vaikui.
  • Norint išvengti disbiozės ar ją sumažinti, nuo pirmosios antibiotikų vartojimo dienos ir po antibiotikų kurso, nuo kelių savaičių iki maždaug 2 mėnesių, reikėtų vartoti raugintus maisto produktus, t. y. su natūraliais probiotikais, ir gerąsias bakterijas.

Žinutė tėvams: antibiotikai bus ne tokie kenksmingi vaiko organizmui, jei...

...kiek pakoreguosite vaiko mitybą, t. y. į racioną įtrauksite raugintų produktų, jogurtą, šviežių tarkuotų obuolių košelių (geriausia sutarkuoti prieš pat duodat vaikui!).

Svarbu padidinti skysčių kiekį, ir pirmiausia duoti vaikui ne sultis, kurios neretai gali sukelti viduriavimą, o paprastą ar negazuotą mineralinį vandenį.