Ar tikrai vaikai nevertina pinigų? Pagrindinės priežastys, kodėl taip yra

Dukros su mama žiūri į taupyklę Studio Romantic | Shutterstock.com

Šiuolaikiniai vaikai gyvena visokeriopos gausos amžiuje, kai viskas, ko tik jie užsimano, tarsi paduodama ant sidabrinės lėkštutės. O ir norėti duoti savo vaikams daugiau, nei turėjome augdami patys – natūralus kiekvieno tėvo instinktas.

Tačiau kartu matydami, kad vaikas tampa nerūpestingas ir iš tikrųjų nevertina jokių materialiųjų gėrybių ir pinigų, daugelis tėvų nemenkai sunerimsta. Dėl kokių esminių priežasčių susiklosto tokia situacija ir kaip ją spręsti?

Kokie ženklai rodo, kad vaikas nevertina pinigų?

Tinklaraščio „Raising free kids“ įkūrėja Lina Banytė–Surplienė pasakoja: „Kai prieš savaitę mano vaikai susitiko su seneliu, kuris jiems davė po 10 eurų. Faustas (autorės sūnus – red. past.) paprašė, kad šiuos pinigus pasaugočiau, kol grįšime namo. Praėjo savaitė, o jis tų 10-ies eurų taip ir nepasigedo. Ar tai rodo, kad vaikas nevertina pinigų?“, – retoriškai klausė mama.

Kartu ji pateikia ir 5 ženklus, rodančius, kad vaikas nevertina pinigų:

  1. Vaikas linkęs prarasti, pamesti ar kažkur nukišti gautus pinigus. Pavyzdžiui, jis pamiršta, kurioje vietoje pasidėjo grynuosius.
  2. Jis nesidžiaugia gavęs kokių nors daiktų – kartais į juos net nežvilgteli.
  3. Jis neturi jokių ilgalaikių svajonių, kurias norėtų įgyvendinti – daugelis jų išpildomos vaikui dar net nespėjus apie tai pagalvoti.
  4. Vaikas prašo pirkti brangius daiktus net nesuvokdamas, kiek jie kainuoja ir kiek valandų turi dirbti tėvai, kad uždirbtų tokiam pirkiniui.
  5. Jis nelabai suvokia sąvokų „pigu“ ir „brangu“, t. y. kalbėdamas niekada nevartoja šių žodžių.

Jeigu jūsų vaikas praktikuoja bent 2 iš minėtųjų elgesio būdų, tikėtina, kad jis tikrai nevertina pinigų. Dėl kokių priežasčių tai galėjo nutikti?

Tėvai per daug išlaidauja ir perka vaikui kone viską iš eilės

Svarbu sumažinti vaikams išleidžiamų pinigų sumą. Kitaip tariant, už savo pinigus vaikams pirkite mažiau žaislų, knygelių, saldumynų, puošnių drabužių ir kitų nebūtinųjų pirkinių.

Nepulkite pirkti visko vos tik vaikui paprašius: nustatykite aiškias taisykles, ką ir kada pirkti, ir jei vaiko prašymai neįeina į jas, nejuskite jokios sąžinės graužaties, kad nepataikaujate savo atžalai.

Taip pat apgalvokite vaiko finansines atsakomybes. Pavyzdžiui, ar dovanas vaiko draugų gimtadieniams perkate iš savų pinigų, ar deleguojate šias išlaidas vaikui? Ar vaikas pats perka saldumynus ir sumoka už tik jam skirtas pramogas (kinas, žaidimų kambariai ir kt.)? Jei už visa tai iki šiol mokėjote jūs, nuo dabar skatinkite vaiką prisiimti daugiau finansinių įsipareigojimų (žinoma, atsižvelgdami į vaiko taupyklės tūrį, būdami lankstūs ir, kai reikia, nuolaidūs).

Vaikas tiesiog gauna per daug kišenpinigių

Jei vaikams neperkate daug daiktų, tačiau jie vis tiek nevertina savo pinigų, tikėtina, kad jie tiesiog per daug jų turi ir nežino, kaip su tais pinigais elgtis. Jei vaikas nespėja išleisti savo santaupų, tikėtina, kad jis tiesiog gauna per daug grynųjų. Kitais tariant, jei vaiko taupyklė – lyg niekada neišsenkantis šulinys, vaikui gali atrodyti, kad pinigai niekada nesibaigs.

Taigi, pagalvokite, ar vaikas gauna ne per daug kišenpinigių, ar seneliai, kiti artimieji jo šiuo atžvilgiu pernelyg nelepina?

Išeitis – turėti dvi taupykles: vieną – dideliems pirkiniams, kitą – einamosioms išlaidoms. Pirmoji gali būti prižiūrima ir kontroliuojama tėvų, o vaikui patikima tik ta taupyklė, kurioje laikoma nedidelė suma. Taip pat stambesniems pirkiniams skirtus pinigus galima įnešti į banko sąskaitą.

Šiuolaikinė visuomenė, neturinti grynųjų pinigų, daro neigiamą įtaką pinigų vertės suvokimui

Apklausos, kuri apžvelgta užsienio spaudoje, duomenimis, vos 1 iš 10-ies tėvų mano, kad jų vaikas visiškai suvokia skaitmeninių pinigų vertę, o trečdalis tėvų sutiko, kad dėl skaitmeninių pinigų įsigalėjimo sunkiau išmokyti vaikus suvokti pinigų vertę.

Pavyzdžiui, visų pirma vaikai nemato, kad tėvai gauna atlyginimą į banko sąskaitą. Vėliau tėvai kažką įsigydami vėlgi naudoja banko korteles, o sąskaitas u- įvairias paslaugas apmoka internetu, tad vaikas gali nė nesuprasti, kad apskritai reikia mokėti už elektrą, dujas, vandenį, komunikacijas ir t. t. Tad natūralu – kai kažko nematome, to ir nevertiname.

Ko galima imtis?

  • Su vaikas atsisiųskite edukacinę programėlę arba žaidimą apie el. pinigus.
  • Sukurkite vaikui el. sąskaitą ir į ją įneškite dalį jo santaupų.
  • Užsakykite vaikui banko kortelę.
  • Parodykite, kaip pirkti prekes iš interneto parduotuvių naudojantis el. bankininkyste.
  • Didesnius pirkinius galite pirkti internetu. Nieko tokio, jei jiems vaikas išleis ir visas savo santaupas.