Artėjanti Rugsėjo 1-oji vaikui kelia nerimą? 4 dalykai, kurie gali padėti

Artėjant naujiems mokslo metams, ne visi vaikai jų laukia vienodai. Vieniems grįžimas į mokyklą reiškia džiaugsmą vėl susitikti su draugais, kitiems – nerimą dėl pamokų, pažymių, pasikeitusios dienotvarkės ar naujų iššūkių. Vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė pastebi, kad rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį padaugėja tėvų, ieškančių patarimų, kaip padėti vaikams susidoroti su stresu ir jauduliu.

2026 m. „World Metrics“ skelbiami duomenys rodo, kad net 78 proc. mokinių jaučia stresą dėl pažymių bei to, kaip jiems sekasi mokykloje.

Pasitinkant naujus mokslo metus keičiasi vaikų ir paauglių kasdienis ritmas: mažėja laisvo laiko, daugėja pareigų, griežtėja miego ir mitybos rutina, laukia popamokinės veiklos, namų darbai ir kitos atsakomybės.

Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės V. Jokubaitytės-Tunkevičienės, svarbu suprasti, kad ne visiems lengva iš vasaros laisvės sugrįžti į labiau struktūruotą kasdienybę.

„Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams, – vieniems labiau patinka laisvesnis, mažiau kompromisų reikalaujantis laikas, kitiems – planavimas ir struktūra. Todėl natūralu, kad vieniems į ilgesnę metų dalį trunkantį režimą grįžti yra lengviau, kitiems – sudėtingiau. Visgi mokslo metų laikotarpiu rutina ir tam tikros taisyklės nėra išvengiamos. Natūralu ir tai, kad vieni mokiniai įtampą ir stresą jaučia pirmaisiais rudens mėnesiais, o kitiems neigiami jausmai atkeliauja kiek vėliau arba išvis nepasireiškia“, – sako vaistininkė.

Pasak jos, labai svarbu su vaikais nuolat kalbėtis, leisti jiems dalintis tuo, kas neramina, neskubėti kritikuoti ir nesumenkinti jų jaučiamų emocijų.

1. Atpažinkite, kaip vaikui pasireiškia stresas

Stresas kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Vieni vaikai gali tapti išsiblaškę, jausti nuovargį, nerimą, mažiau laiko leisti su draugais. Kitiems gali pasireikšti galvos ar pilvo skausmai, pagreitėjęs širdies plakimas.

Įtampa taip pat gali sukelti apetito pokyčius, pykinimą, viduriavimą ar miego sutrikimus.

„Paaugliai gali būti labiau linkę kalbėti apie savo išgyvenimus, ypač jeigu jaučia, kad tėvai juos supranta ir palaiko. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad paauglystėje dalis žmonių tampa uždaresni, todėl įnirtingas jų kalbinimas atskleisti savo jausmus gali pakenkti tarpusavio santykiams. Tokiu atveju tėvams labai svarbu ne tik pažinti savo atžalą ir suprasti, kada skirti jai erdvės, bet ir kontroliuoti savo pačių jausmus“, – sako V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.

Kadangi vaikai jautriai reaguoja į tėvų emocijas, specialistė pataria stengtis neperduoti jiems savo jaudulio, streso ar pykčio.

Prieš mokslo metus ir pačių tėvų kasdienybėje neretai netrūksta skubėjimo, didesnių finansinių išlaidų ir planavimo. Tačiau svarbu suprasti, kad tėvų ir vaikų nerimo priežastys gali būti visiškai skirtingos.

2. Padėkite rasti tinkamą būdą išlieti įtampą

Vien pastebėti, kad vaikas išgyvena neigiamas emocijas, nepakanka. Tėvų užduotis – padėti su jomis susidoroti, ypač jei nerimas ir stresas tampa tokie stiprūs, kad ima reikštis ir fiziniais simptomais.

Vaistininkė primena, kad dalis žmonių stresą mėgina slopinti ne pačiais tinkamiausiais būdais: daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, atidėlioja pareigas, atsiriboja nuo šeimos ir draugų, persivalgo arba, priešingai, ima valgyti per mažai. Paauglystėje gali atsirasti ir alkoholio vartojimo rizika.

„Jaučiant stresą gali padėti raminančios veiklos, tokios kaip pasivaikščiojimas, meditacija, laikas su augintiniais, muzikos klausymas, biblioterapija. Išlieti jaučiamą įtampą gali padėti ir aktyvus sportas. „World Metrics“ statistika rodo, kad 35 proc. mokinių stengiasi sumažinti stresą sportuodami, 22 proc. naudoja emocines technikas, tokias kaip maldos, meditacija, psichoterapija, dienoraščio rašymas, kūrybinės veiklos“, – pataria V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.

Jeigu nerimas yra stiprus, užsitęsia ar trukdo kasdieniam vaiko gyvenimui, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Dėl bet kokių vaikui skirtų preparatų ar kitų priemonių taip pat pirmiausia reikėtų tartis su gydytoju arba vaistininku.

3. Į mokyklos rutiną grįžkite palaipsniui

Didelę įtampą prieš mokslo metus gali kelti staigus kasdienės rutinos pasikeitimas, todėl vaistininkė pataria vaiką prie naujo režimo pratinti palaipsniui.

Pavyzdžiui, miego ir valgymo laiką verta pradėti keisti dar iki Rugsėjo 1-osios, o ne laukti paskutinio vakaro.

„Negerai, jei visą vasarą vėliau miegoti ėjusi atžala nuo rugsėjo pirmosios staiga grįš į senąjį režimą ir į lovą gulsis keliomis valandomis anksčiau. Taip padidės ilgesnio neužmigimo rizika, o vaikas atsikels suirzęs ir nepailsėjęs. Svarbu skatinti atžalą pačiam pagalvoti apie būdus prisitaikyti prie artėjančių pokyčių ir priimti sprendimus savarankiškai. Pavyzdžiui, leisti išsirinkti mokyklinius reikmenis, nuspręsti, kokias priemones reikia keisti naujomis, o kokias pasilikti iš praėjusių metų“, – įvardija V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.

Padėti gali ir nedideli bendri ritualai. Pavyzdžiui, kartu sudarytas pasiruošimo mokyklai sąrašas, kuriame vaikas gali žymėti jau atliktus darbus.

Jei prieš mokyklą norima sumažinti laiką prie telefono, kompiuterio ar televizoriaus, tai taip pat verta daryti palaipsniui ir, jei įmanoma, visai šeimai. Tuomet vaikui pokytis mažiau primins bausmę.

4. Nepamirškite bendros vaiko savijautos

Prieš grįžtant į mokyklą svarbu pasirūpinti ir kasdiene vaiko savijauta – visaverte mityba, miegu, fiziniu aktyvumu bei poilsiu.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad augančiam organizmui svarbu su maistu gauti pakankamai įvairių maistinių medžiagų.

„Mokiniams kartu su mityba bei maisto papildais būtina užtikrinti tris esminius punktus: tinkami augimo procesai, normali smegenų ir nervų sistemos veikla bei stiprus imunitetas. Itin svarbiu tampa magnis bei B grupės vitaminai, kadangi jie dalyvauja nervų sistemos veikloje. Padėti gali ir žuvų taukai arba išgrynintos omega-3 riebalų rūgštys, naudingos tiek imunitetui, tiek regėjimo, širdies funkcijų palaikymui, nervų sistemai ir emocinei sveikatai“, – vardija vaistininkė.

Ji taip pat mini vitaminus C ir D, tačiau pabrėžia, kad pastebėjus vaiko vangumą, prastą nuotaiką ar kitus simptomus nereikėtų patiems nuspręsti, jog vaikui trūksta konkretaus vitamino ar mineralo, ir savarankiškai nustatinėti sveikatos sutrikimų.

Diagnozę ir gydymą reikėtų patikėti specialistams.

 

Svarbiausia, anot vaistininkės, nenumoti ranka į vaiko emocijas. Jei nerimas prieš mokyklą nepraeina, stiprėja arba pradeda trukdyti miegoti, valgyti, mokytis ar užsiimti įprasta veikla, verta ieškoti profesionalios pagalbos.