Aš – neišnešioto kūdikio mama: patarimai, kaip sau padėti (3)
Jūsų naujagimis gimė per anksti ir šiuo metu yra intensyviosios terapijos skyriuje? Daugelis mamų (o ir tėčių), susilaukusių neišnešiotų kūdikių, jaučiasi pasimetę, sutrikę, kažką ne taip padarę, neretai kaltina save. Dar dažniau tėvai teiraujasi, kaip įprasti ir susitaikyti su mintimi, kad pirmuosius gyvenimo mėnesius per anksti gimęs kūdikis praleis ligoninėje, o tėvai turės itin ribotas galimybes vaikelį slaugyti, prižiūrėti, ir vizitai jo palatoje kartais truks vos po kelias minutes.
Tačiau viskas, ką geriausio šiuo metu galite padaryti dėl savo neišnešioto naujagimio, – bandyti su juo užmegzti ryšį ir iš visų jėgų bandyti susidoroti su stresu. Mamos, pagal galimybes – ir tėčio buvimas naujagimių skyriuje – gyvybiškai svarbi naujagimio gyvenimo dalis. Tėvai, bendraudami su mažyliu, ima labiau pasitikėti savo jėgomis, geriau pasirengia jo auginimui. Neišnešioti naujagimiai taip pat rodo tam tikrus ženklus padėdami suprasti, ko jiems tuo metu iš tikrųjų reikia, todėl po truputį užmezgamas artimas ryšys. Būdami su naujagimiu tėvai suteikia mažyliui komfortą, o aktyvus slaugymas leidžia neišnešiotam kūdikiui greičiau augti ir stiprėti.
Visas jausmų ir emocijų spektras: tai išgyvenate ne jūs viena
Vienas opiausių aspektų, su kuriuo susiduria daugelis per anksti gimusių kūdikių mamų, – tai izoliacija. Būtent dėl jos po gimdymo, sutrikus hormonų balansui, emocijos gali dar labiau paaštrėti.
Susilaukus neišnešioto kūdikio jausti visą jausmų paletę – visiškai normalu. Mamas apima nusivylimo jausmas, stiprus liūdesys, nervingumas, kaltės jausmas, pyktis, beviltiškumas. Vieną dieną galite vertinti situaciją turėdamos vilties, kad greitai viskas išsispręs, o kitą – nebematyti jokių prošvaisčių. Tačiau visas šias emocijas įveikti padeda stipri meilė kūdikiui.
Patarimas:
pažinus savo jausmus ir emocijas daug lengviau pakelti naštą. Jei laikysite visa tai viduje, jausitės dar vienišesnės. Atminkite, kad kraštutines prieštaringas emocijas išgyvena didžioji dalis neišnešiotų kūdikių mamų, net jei ir atrodo, kad jūsų atvejis – unikalus ir nė viena kita mama nesijautė taip blogai.
Antrosios pusės parama – taip pat labai svarbi
Visas negandas lengviau ištversite veikdami kaip komanda, o ne kiekvienas atskirai. Jūsų antroji pusė – jūsų tvirtybė ir atrama. Tai žmogus, su kuriuo galite bendrauti visiškai atvirai, be jokių užuolankų. Atvirumas bendraujant gali padėti įveikti stresą.
Patarimas:
jei partneris nerodo emocijų, neatskleidžia jausmų, būkite supratinga. Kiekvienas žmogus pokyčius ir stresą, susijusį su neišnešioto kūdikio gimimu, išgyvena skirtingai.
Ieškokite specialistų pagalbos ir paramos
Nesidrovėkite ir savo jausmais bei baimėmis pasidalykite su socialiniais darbuotojais, psichologais, naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojais bei kitais specialistais. Jie kasdien susiduria su analogiškomis situacijos, geba suprasti, ką išgyvenate, geba pateikti konstruktyvių patarimų, kaip padėti sau. Atminkite, kad intensyviosios terapijos skyriuje dirbančių medikų pagalba neišnešiotų kūdikių tėvams – tokia pat svarbi, kaip ir pagalba anksčiau gimusiems mažyliams.
Patarimas:
daugiau informacijos apie specialistų pagalbą tėvams, susilaukusiems neišnešiotų kūdikių, galite rasti svetainėje „Padedu augti“.
Bendraukite ir su kitų neišnešiotų kūdikių mamomis
Raskite būdų pabendrauti su kitų neišnešiotų kūdikių mamomis – tai dar vienas efektyvių pagalbos sau būdų. Tik tą patį išgyvenusios mamos 100 proc. supras, ką patiriate, pasidalys patarimais, patirtimi ir kt. Pastebima, kad naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose draugystės užmezgamos gana nesunkiai.
Patarimas:
COVID-19 kontekste gali būti sudėtinga pabendrauti gyvai, tačiau neišnešiotų kūdikių mamos buriasi į virtualias bendruomenes, forumus, kuria grupes socialiniuose tinkluose – tai ne mažiau patraukli alternatyva negu tiesioginis bendravimas.
Laiminga mama – laimingas kūdikis: nepamirškite ir savęs
Visą parą budint prie naujagimio lovelės gali pasireikšti ne tik stiprus fizinis, bet ir emocinis nuovargis, todėl pertraukos – būtinos. Taigi bent porą valandų ištrūkite iš ligoninės ir nesijauskite dėl to kalta. Net ir po poros valandų, praleistų ne palatoje, jausitės pailsėjusi, žvalesnė ir geriau pasirengusi įveikti artimiausiomis dienomis laukiančius iššūkius. Be to, išmoksite vieną svarbiausių tėvystės pamokų: norėdamos geriausiai rūpintis kūdikiu, turite šiek tiek laiko skirti ir sau.
Patarimas:
kol ligoninėje liks mažylio tėtis ar kiti artimieji, jūs galite susitikti su draugais, nueiti pasivaikščioti, pabėgioti arba keliauti nupirkti trūkstamų reikmenų mažyliui.
Na kad istrukti is ligonines siuo metu neimanoma. Neleidziama i lauka iseiti. Esi tik tu viena... Tėvelis ileidziamas i reanimacija 15 min... Su vyru pasimatyti negalime taipogi... Tai apie kokia parama is seimos nariu mes kalbame?
Straipsnis grazus deja realybe kitokia.