Astma vaikui: kokie požymiai išduoda šią ligą ir ką daryti?

Kiekvienais metais alergiškų vaikų skaičius auga visame pasaulyje, ir Lietuva nėra išimtis. Kuo toliau, tuo labiau pastebimas alerginių susirgimų, įskaitant astmą, padaugėjimas.

Astma sukelia pasikartojančius kosulio priepuolius, sunkumo jausmą krūtinėje, pasunkėjusį kvėpavimą, švokštimą arba gargaliavimą, ypač naktimis, anksti rytais arba po fizinio krūvio.

Taigi, kas išduoda pirmuosius šios ligos požymius ir ką daryti juos pastebėjus?

Pirmieji astmos požymiai vaikui

Vaiko astmą gali būti sunku nustatyti, nes jos požymiai dažnai primena kitas sveikatos problemas ar tiesiog įprastus peršalimo simptomus. Tačiau kai kurie specifiniai simptomai gali padėti įtarti, jog vaikas serga būtent astma: 

• vaikui gali būti sunku kvėpuoti arba jam gali trūkti oro netgi atliekant kasdienius veiksmus;
• kosulys, dažnai atsirandantis naktį arba fizinio aktyvumo metu, gali būti astmos požymis;
• kartais gali pasireikšti padažnėjęs širdies ritmas;
• neretai būdingas švokštimas plaučiuose, t. y. garsas, kuris kyla kvėpuojant ir orui išeinant iš plaučių.

Pastebėjus pirmuosius astmos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į vaikų pulmonologą, kuris atliks reikiamus tyrimus ir patvirtins arba paneigs astmos diagnozę.

Kaip nustatoma astma vaikui

Astmos nustatymas vaikui prasideda nuo detalaus simptomų ir sveikatos istorijos įvertinimo. Kokie pagrindiniai jo žingsniai?

• Pirminis vizitas pas gydytoją. Tėvai turėtų aptarti vaiko simptomus, jų pasireiškimo dažnumą ir intensyvumą su gydytoju. Svarbu paminėti bet kokius alergijos ar astmos atvejus šeimoje.

• Fizinis patikrinimas. Vaikų pulmonologas atliks fizinį patikrinimą, įskaitant plaučių klausymą, norėdamas išgirsti bet kokius neįprastus garsus kvėpavimo takuose.

• Kvėpavimo tyrimai. Vyresniems vaikams (paprastai nuo 5–6 metų) gali būti atliekami kvėpavimo funkcijos tyrimai, padedantys įvertinti plaučių funkciją ir nustatyti kvėpavimo takų susiaurėjimą.

• Alergijos tyrimai. Kartais atliekami alergijos tyrimai, siekiant nustatyti, ar alergijos sukėlėjai gali sukelti arba pabloginti astmos simptomus.

• Papildomi tyrimai. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, pavyzdžiui, rentgeno, norint atmesti kitas sveikatos būkles, galinčias sukelti panašius simptomus.

• Stebėjimas ir diagnostinis gydymas. Kai astma negali būti nedelsiant patvirtinta, gali būti paskirtas stebėjimas arba diagnostinis gydymas inhaliaciniais vaistais, siekiant įvertinti, ar vaikui pagerėja.

• Ligos diagnozavimas ir gydymo planas. Remdamasis visais šiais duomenimis, gydytojas gali diagnozuoti astmą ir parengti individualų gydymo planą, įskaitant vaistus ir patarimus, kaip valdyti šios ligos simptomus ir išvengti jos priepuolių.

Astmą mažiems vaikams diagnozuoti sunku

Svarbu pabrėžti, kad astmos diagnozavimas mažiems vaikams gali būti sudėtingas, taigi svarbu būti kantriems ir aktyviai bendradarbiauti su gydytoju specialistu.

Astma vaikams gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali būti panašūs į kitų kvėpavimo takų ligų simptomus. Juos pastebėjus reikėtų nedelsti, kadangi ankstyvas astmos nustatymas ir tinkamas gydymas – tai raktas į efektyvią šios ligos kontrolę ir vaiko sveikatos gerovės užtikrinimą.