Autizmo požymiai pagal vaiko amžių: ką galima pastebėti 1, 2 ir 3 metų vaikui?

Pirmieji autizmo spektro požymiai ne visiems vaikams atrodo vienodai. Vienam tėvams nerimą gali sukelti tai, kad mažylis retai atsisuka pašauktas vardu, kitam – vėluojanti kalba, neįprastas žaidimas ar labai stipri reakcija į garsus.

Svarbu ir tai, kad vienas požymis dar nereiškia, jog vaikas yra autistiškas. Vertinamas ne vienas konkretus elgesys, o vaiko bendravimo, socialinės sąveikos, žaidimo ir elgesio visuma. Kai kuriems vaikams požymiai pastebimi jau pirmaisiais gyvenimo metais, kitiems jie išryškėja vėliau.

Ką galima pastebėti maždaug 1 metų vaikui?

Vienerių metų vaikas dar tik mokosi daugybės bendravimo būdų, todėl šiame amžiuje kalbama ne apie savarankišką diagnozės nustatymą namuose, o apie raidos stebėjimą.

Dėmesį gali atkreipti, jei vaikas:

• retai arba visai nereaguoja į savo vardą;
• naudoja labai mažai gestų – pavyzdžiui, nemojuoja atsisveikindamas;
• retai bando atkreipti suaugusiojo dėmesį į tai, kas jam įdomu;
• mažai įsitraukia į paprastus bendrus žaidimus;
• atrodo mažiau susidomėjęs socialiniu bendravimu;
• kartoja tam tikrus judesius ar neįprastai stipriai domisi konkrečiais objektais.

CDC tarp galimų ankstyvų požymių mini labai menką gestų naudojimą ir neįsitraukimą į paprastus interaktyvius žaidimus iki 12 mėnesių.

Tačiau vaikai vystosi nevienodu tempu, todėl vien tai, kad mažylis dar nedaro vieno konkretaus dalyko, nėra autizmo diagnozė.

Ką galima pastebėti 2 metų vaikui?

Antraisiais gyvenimo metais skirtumai gali tapti labiau pastebimi, nes sparčiai vystosi kalba, žaidimas ir bendravimas su aplinkiniais.

Tėvams gali kilti klausimų, jei vaikas:

• dažnai nereaguoja į vardą;
• mažai naudoja žodžių ar kalba pradeda vystytis vėliau;
• retai rodo pirštu norėdamas pasidalyti susidomėjimu, pavyzdžiui, parodyti lėktuvą danguje;
• mažiau siekia dalytis savo dėmesiu ar patirtimi su suaugusiuoju;
• dažnai kartoja tuos pačius judesius ar veiksmus;
• labai stipriai prisiriša prie tam tikros rutinos ir sunkiai priima jos pasikeitimus;
• neįprastai stipriai arba silpnai reaguoja į garsus, kvapus, tekstūras ar kitus pojūčius;
• žaidžia labai pasikartojančiu būdu, pavyzdžiui, nuolat dėlioja daiktus ta pačia tvarka.

CDC nurodo, kad iki 18 mėnesių paprastai jau stebimas rodymas pirštu siekiant parodyti kitam žmogui ką nors įdomaus. Autizmo požymiai gali būti pastebėti ir anksčiau, o sulaukus dvejų metų patyrusio specialisto atlikta diagnostika jau gali būti laikoma patikima.

Ką galima pastebėti 3 metų vaikui?

Trejų metų vaiko pasaulis tampa gerokai socialesnis. Daugėja pokalbių, bendrų žaidimų, santykių su kitais vaikais, todėl tam tikri skirtumai gali tapti aiškiau matomi.

Galima pastebėti, kad vaikas:

• mažai domisi kitais vaikais arba retai bando prisijungti prie jų žaidimo;
• sunkiau palaiko abipusį bendravimą;
• kalba neįprastu būdu arba dažnai kartoja girdėtas frazes;
• žaidžia labai panašiai vėl ir vėl;
• itin stipriai reaguoja į pasikeitusią dienotvarkę;
• turi labai intensyvių, siaurų interesų;
• kartoja judesius, pavyzdžiui, plasnoja rankomis, linguoja ar sukasi;
• neįprastai jautriai reaguoja į triukšmą, drabužių tekstūrą, maistą ar kitus pojūčius.

CDC kaip vieną iš socialinės raidos požymių nurodo ir tai, jei iki 3 metų vaikas nepastebi kitų vaikų ir neprisijungia prie jų žaidimo. Tačiau autistiški vaikai labai skirtingi ir nebūtinai turės visus dažniausiai minimus požymius.

O jeigu vaikas žiūri į akis ir yra meilus?

Tai autizmo neatmeta. Autistiškas vaikas gali ieškoti artumo, apkabinti tėvus, juoktis, kalbėti ir palaikyti akių kontaktą.

Autizmas nėra nustatomas pagal vieną stereotipinį požymį. Vertinami platesni socialinio bendravimo ir sąveikos bei pasikartojančio ar riboto elgesio ir interesų ypatumai. Be to, skirtingiems žmonėms požymiai gali būti labai nevienodi.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į prarastus gebėjimus

Pasitarti su gydytoju verta ir tuomet, jei vaikas anksčiau turėjo tam tikrų gebėjimų, tačiau juos prarado – pavyzdžiui, nustojo vartoti jau mokėtus žodžius ar sumažėjo anksčiau buvęs socialinis bendravimas.

Kai kurie autistiški vaikai iki maždaug 18–24 mėnesių įgyja naujų gebėjimų, o vėliau jų raida sulėtėja arba dalis anksčiau turėtų gebėjimų prarandama.

Kada kreiptis į specialistus?

Nereikia laukti, kol susikaups ilgas požymių sąrašas. Jei tėvams kyla nerimas dėl vaiko kalbos, bendravimo, žaidimo ar elgesio, apie tai verta pasakyti šeimos gydytojui ar vaiką prižiūrinčiam gydytojui.

Raidos patikra nėra diagnozė – ji padeda nustatyti, ar vaikui reikalingas išsamesnis vertinimas. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja visiems vaikams atlikti specifinę autizmo patikrą 18 ir 24 mėnesių amžiuje, o kilus nerimui dėl raidos – vertinti vaiką ir kitu metu.

Ankstyvas įvertinimas svarbus ne dėl etiketės, o tam, kad vaikui, kuriam reikia papildomos pagalbos, ji būtų suteikta kuo anksčiau.