Brolių ir sesių pykčiai. Kaip padėti vaikams sutarti?

Brolis ir sesuo draugiškai apsikabinę šypsosi Photomaxx | Shutterstock.com

Pykčiai tarp tarpusavyje ar dėl tėvų dėmesio konkuruojančių brolių bei seserų pasitaiko labai dažnai.

Ankstyvoje vaikystėje brolių ir seserų konfliktai dažnai būna fiziniai – vaikai apsistumdo, kandžiojasi, žnaibosi, peša už plaukų ar tiesiog mušasi.

Vaikams augant konfliktai dažniau būna žodiniai ar psichologiniai: vaikai apsižodžiuoja ar stengiasi vienas kitam pakenkti, pavyzdžiui, skundžia tėvams, apkalba su draugais, paslepia daiktus ir kt.

Kodėl broliai ir seserys pykstasi?

Brolių ir seserų pykčius lemia tiek jų asmeninės savybės, tiek visos šeimos emocinė sveikata, įpročiai, bendravimo stilius.

Dažniausiai pykčiai tarp brolių ir seserų kyla, jeigu:

  • Jie yra panašaus amžiaus;
  • Jie yra tos pačios lyties;
  • Jie yra ne to paties tėčio ar mamos;
  • Jie yra gan panašūs, turi panašius hobius (tuomet konfliktai kyla dėl konkurencijos);
  • „Vidurinysis“ vaikas gali jausti pyktį vyresnėliui ir pagrandukui, gaunantiems „kitokį“ tėvų dėmesį;
  • Jei tėvai linkę kritikuoti vaikus, ypač jei pabrėžiamas brolio (sesers) pranašumas;
  • Jeigu tėvai išsiskyrę, gyvena atskirai ir dėl rečiau matomo tėčio ar mamos dėmesio „reikia“ kovoti;
  • „Sudėtingesnio“ charakterio vaikas yra nuolat lyginamas su „geriečiu“.

Ką daryti besipykstančių brolių ir seserų tėvams?

Žinoma, kiekvienas atvejis yra skirtingas ir universalaus recepto, kuris tiktų visais atvejais – nėra. Kartais tų pačių tėvų vaikų asmeninės savybės ir pomėgiai yra tiek skirtingi, kad artimas ryšys ar draugystė yra tiesiog neįmanomi.

Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis tėvai gali išlaikyti civilizuotą, pagarbią ir net šiltą atmosferą šeimoje.

Pradėkite dar besilaukiant

Vaiko paruošimas brolystei ar seserystei turi prasidėti jums dar besilaukiant. Paaiškinkite, kad tėvai jį labai myli, tačiau į pasaulį ateisiančiam kūdikiui reikės skirti daug rūpesčio.

Svarbu, kad vaikas nesijaustų vienišas, apleistas ir galėtų ne konkuruoti su kūdikiu, o prisidėti prie jo auginimo. Juk jis ar ji tapo vyresniuoju broliu ar seserimi! Tai didelės, smagios ir svarbios pareigos!

Vaikas gali prisiglausti prie mamos pilvo, pajusti kūdikio judesius, o jam gimus – paduoti drabužėlius, atnešti barškutį. Kiek vyresnis brolis ar sesuo gali ir vystyklą pakeisti, vežimą pastumdyti, paskaityti knygelę.

Puoselėkite šeimos ryšius

Kurkite bendras šeimos tradicijas, suteikiančias progą visiems pabūti kartu, padedančias vaikams suprasti, kas yra šeima ir geriau pažinti vienas kitą.

Drauge valgykite (jeigu to nepavyksta padaryti kasdien, tai įveskite sekmadienio pietų tradiciją), organizuokite šeimos išvykas, renkite šeimos vakarėlius namuose: drauge kepkite sausainius, žiūrėkite filmą, žaiskite stalo žaidimus.

Jeigu auginate paauglius arba vaikų konfliktai jau įsisenėję, naujai įvedamos „šeimos tradicijos“ greičiausiai sulauks priešiškų reakcijų, tad stenkitės, kad šie bendri užsiėmimai būtų tarsi neįpareigojantys, kuo mažiau įsprausti į griežtus rėmus.

Skirkite bendras užduotis

Patikrinta tiesa, kad geriausiai suvienija bendras darbas ir bendras priešas. Skirkite vaikams ne tik individualias, bet ir bendras užduotis.

Tikėtina, kad nesutariantys vaikai spyriosis, gal net pyks ant jūsų, tačiau „mama bloga“ bus juos vienijantis faktorius. Priešiškumas jūsų atžvilgiu tikrai netruks ilgai, vaikams pradėjus geriau sutarti meilė jums grįš, o gal net ir sustiprės.

Kartu dirbantys vaikai bus „priversti“ išmokti susitarti, ilgainiui tikrai ims kalbėtis, padės vienas kitam – juk tuomet užduotis vykdyti pavyksta greičiau ir smagiau!

Leiskite vaikams išsiaiškinti patiems

Jeigu situacija nėra kritinė, vaikai nesimuša, nelaužo daiktų ir neklykia, leiskite jiems aiškintis patiems. Viena akimi, žinoma, stebėkite, esant reikalui patarkite abiem nusiraminti, atmosferai kaistant liepkite išsiskirstyti į atskirus kambarius.

Jeigu vaikams niekaip nepavyksta susitarti, jie nuolat pykstasi, tai įsikiškite, tačiau verdikto neskelbkite, o tiesiog moderuokite diskusiją. Abiejų klauskite tų pačių klausimų, tegul kiekvienas išsako savo mintis ir poziciją, tegul atvirai pasako, kaip jaučiasi ir pasiūlo galimą sprendimo būdą.

Jūsų užduotis skatinti vaikų pokalbį ir išlaikyti civilizuotą atmosferą, tačiau ne ieškoti ar (dar blogiau) primesti išeitį.

Nelyginkite vaikų

Įtampą šeimoje didina ir brolių bei seserų santykiams koją kiša jų lyginimas. Tėvams reikia suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikali asmenybė, turinti savo poziciją, pomėgius, polinkius, norinti būti suprasta ir mylima.

Lygindami vaikus pozityvaus rezultato nesitikėkite. Vaikas arba atsiribos, jausis netikęs, mažiau mylimas, arba tik dar labiau pyks ir sieks konkuruoti su „labiau mylimu“ broliu ar seserimi.

Vertindami vaiko pasiekimus (o taip pat ir prasižengimus), lyginkite jį tik su juo pačiu. Pavyzdžiui, akcentuokite ne tai, kad jam matematika sekasi gerokai prasčiau nei sesei, o klauskite vaiko, kas atsitiko, kad šio trimestro matematikos pažymiai yra mažesni nei būdavo anksčiau. Dar geriau, klauskite, kokios pagalbos jam reikėtų, kur reikėtų pasitempti, kad matematikos pasiekimai būtų tokie, kaip būdavo anksčiau.

Rodykite teigiamą pavyzdį

Natūralu, kad broliai ir seserys, kaip ir visi žmonės, kartais susipyksta - juk tai besiformuojančios asmenybės, „priverstos“ gyventi po vienu stogu!

Vaikai turi suvokti ir matyti, kad diskusijos, net ir nedideli pykčiai, nuomonės neatitikimai yra normali gyvenimo dalis, tačiau labai svarbu mokėti juos spręsti konstruktyviai ir draugiškai.

Jeigu jūs su vyru, kitais šeimos nariais, draugais, kolegomis ar svetimais žmonėmis bendraujate nepagarbiai, keliate balsą, nevertinate jų nuomonės, stengiatės ne rasti abi puses tenkinantį sprendimą, o tiesiog siekiate „laimėti ginčą“, tai kodėl vaikai turėtų elgtis kitaip?

Skirkite dėmesio kiekvienam vaikui

Pasistenkite kiekvienam vaikui skirti bent truputį individualaus dėmesio, kuomet jis galėtų pasimėgauti nedaloma tėvų meile.

Galite susitarti dėl bendrų, tik judviejų tradicijų. Pavyzdžiui, kartą per mėnesį surenkite „Mamos ir sūnaus dieną“ (o dukra tegul tądien pabūna su tėčiu), nuveikite ką nors malonaus tik dviese – apsilankykite kine, pavakarieniaukite picerijoje.

Su vyresniais vaikais galite leistis į jo asmeninę kelionę – pavyzdžiui, 10 metų sukakties proga tik su tuo vaiku keliaujate savaitgaliui į jo pasirinktą miestą Europoje.

Išnaudokite įvairias progas asmeniškai pabendrauti su vaiku. Jei aplinkybės susiklostė taip, kad kartu su vienu iš vaikų einate į maisto prekių parduotuvę, apsipirkę iškart nelėkite namo, o užsukite į kavinukę deserto ar ledų, kur dviese, be aplink zujančių broliukų ar sesučių, galėsite pasikalbėti apie svarbius vaikui dalykus.

Mokykite bendrauti, bet neverskite draugauti

Skatinkite nuo mažumės vaikus daugiau laiko praleisti drauge, tačiau nereikia versti. Gali būti, kad vaikai, nepaisant šeimos ryšių, yra visiškai skirtingos asmenybės.

Normalu reikalauti pagarbos ir ramybės namuose, tačiau nekelkite kartelės perdėm aukštai ir nesitikėkite, kad jūsų vaikai taps geriausiais draugais.

Pakaks, kad jie nepultų į atlapus, toleruotų vienas kitą, neatsisakytų padėti rimtai bėdai ištikus.

Kreipkitės pagalbos į vaikų psichologus

Jei nepaisant visų pastangų suvaldyti konfliktų tarp vaikų nepavyksta, nebijokite kreiptis į pagalbos į psichologus: profesionalus žvilgsnis iš šalies gali padėti aiškiau pamatyti problemas ir parinkti tinkamus būdus joms spręsti.