Dažnai pasitaikančios su žindymu susijusios problemos ir nemalonūs pojūčiai

Žindymas yra natūralus procesas, tačiau statistika rodo, kad dauguma mamų (ypač pirmakarčių) susiduria su įvairiais iššūkiais bei problemomis. Dažniausiai jas lemia žindymas ne pagal poreikį ir neteisingas krūties padavimas kūdikiui, kuomet jis čiulpia tik spenelį neapžiodamas didesnio ploto aplink jį.

Dažniausiai žindančios mamos susiduria su šiomis problemomis, nemaloniais pojūčiais:

• Pilvo, papilvės, apatinės nugaros dalies skausmas žindymo metu. Žindant padidėja oksitocino koncentracija, paskatinanti gimdos susitraukimus, susitraukiant gimdai moteris jaučia skausmą, pirmąsias 2-3 savaites gimda valosi, atsiranda kraujingų išskyrų, kraujo krešulių.
• Badymas adatėlėmis, dilgčiojimas žindymo metu arba prieš pat pradedant žindyti. Tai parodo, kad oksitocinas atlieka savo darbą ir krūtyse esančios mažytės raumenų ląstelės susitraukia. Dilgčiojimas dažniau jaučiamas po gimdymo praėjus nedaug laiko ir dar nesusinormalizavus hormonų koncentracijai, tačiau kai kurios moterys jo niekada nejunta.
• Savaiminis pieno tekėjimas iš krūtų. Pačioje žindymo pradžioje pieno kartais gaminasi per daug ir jis išteka iš krūtų. Savaiminį pieno tekėjimą taip pat paskatina oksitocinas - pienas ima tekėti atėjus laikui žindyti ir jeigu moteris girdi verkianti kūdikį, jį liečia, apie jį galvoja ir pan.
• Krūtyse gaminasi labai daug pieno, pienas teka „fontanu“. Kartais (ypač žindymo pradžioje) mamos susiduria su hormonų disbalansu arba padidėjusia jų koncentracija, lemiančia pieno „fontanus“. Įprastai hormonų veikla ir pieno gamyba bei tėkmė normalizuojasi per 3 pirmuosius mėnesius po gimdymo.
• Krūtyse pieno gaminasi per mažai. Pieno gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis, todėl žindant pagal poreikį pieno gaminasi tiek, kiek reikia. Kartais mamos klaidingai interpretuoja savo pojūčius (pavyzdžiui, tikisi, kad krūtys privalo „sprogti“ nuo pieno), kūdikio siunčiamus signalus (pavyzdžiui, kūdikio „kabėjimas ant krūties“ dažniausiai susijęs su augimo šuoliu) ir padaro išvadą, kad trūksta pieno.
• „Nugraužti“, skausmingai speneliai. Dažniausia spenelių „nugraužimo“ priežastis – netaisyklingas krūties apžiojimas, kuomet spenelis į kūdikio burnytę patenka nepakankamai giliai ir žindant atsiremia į kietąjį gomurį. Netaisyklingai žįsti kūdikis gali ir dėl trumpo liežuvio pasaitėlio.
• „Guzelis“, sukietėjimas krūtyje žindymo laikotarpiu. Jeigu užsikemša krūties pieno latakėlis ir „užsistovi“ pienas, gali būti jaučiamas sukietėjimas, „guzelis“ krūtyje. Iš pradžių jis gali būti neskausmingas, tačiau nesiimant priemonių krūtį ima mausti, oda tampa rausva, karšta. Svarbu, kad kūdikis žįstų iš skausmingos krūties ir ištrauktų „užsibuvusį“ pieną. Prieš žindymą krūtį galima trumpai pašildyti, po žindymo - pašaldyti.
• Krūties uždegimas - mastitas. Jeigu užsikimšus pieno latakėliui „užsistovėjęs“ pienas nėra pašalinamas, gali prasidėti krūties uždegimas. Pagrindiniai jo požymiai yra akivaizdžiai matomi krūties pokyčiai ir ūmiai pablogėjusi moters savijauta – ji jaučiasi taip, lyg sirgtų gripu (dažnai šie „gripo“ simptomai pasireiškia dar prieš ryškius krūties pokyčius).