TVDažniausiai pasitaikančios klaidos auklėjant vaikus
Roman Samborskyi | Shutterstock.com
Tikriausiai daugelis pritars minčiai, kad tobulų tėvų nebūna. Nėra sukurta ir universalaus vadovėlio, mokančio, kaip būti tėvais, tuo labiau kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir jei vienu atveju standartinės instrukcijos veikia puikiai, kitu jos gali būti visiškai neveiksmingos.
Tačiau tėvams svarbu žinoti, kad esminiai vaiko elgesio modeliai, asmenybės savybės dažniausiai formuojasi iki 3 metų. Tai pirmasis ir bene svarbiausias vaiko charakterio ir asmenybės raidos etapas. Antrasis etapas tęsiasi maždaug iki 7-erių metų: iki tokio amžiaus susiformuoja tam tikros vidinės nuostatos, dar labiau įsitvirtina elgesio modeliai, įskaitant konfliktų sprendimo būdus, požiūrį į stresines situacijas ir kt. Šiek tiek pakeisti vaiko asmenybę galima ir vėliau, tačiau tėvams ir specialistams teks įdėti daugiau pastangų.
Taigi, nors klaidų daro visi tėvai, tačiau svarbiausia – rasti balansą, stengiantis įsiklausyti į vaiko poreikius, klausytis savo širdies balso, bet kartu – ir nepamesti sveiko proto. Auklėdami vaikus tėvai turėtų būti atlaidūs, supratingi, ramūs, emociškai stabilūs, nuoseklūs: tuomet ir vaikas taps imlesnis auklėjimui.
O kokių klaidų auklėdami vaikus dažniausiai daro tėvai ir kaip jas koreguoti?
fizkes | Shutterstock.com
Nebandoma spręsti problemų, jos ignoruojamos
Dažnai tėvai ignoruoja vienas ar kitas problemas, pavyzdžiui, tam tikrus vyresnio amžiaus vaikų potraukius ar besikartojantį netinkamą elgesį. Tikėtina, kad jie arba mano, kad tam tikrų problemų išspręsti nepavyks, arba tiesiog su jomis susitaiko.
Tėvams svarbu nenuleisti rankų ir problemas spręsti: šiandien kaip niekada anksčiau turime galimybių semtis patirties iš knygų, straipsnių, galiausiai, tėvams pasirengę padėti sveiktos priežiūros specialistai, psichologai: tereikia rasti laiko ir ryžto.
Nenuoseklumas auklėjant vaiką
Labai dažnai auklėjantys vaikus tėvai nesugeba išlikti nuoseklūs: vieną akimirką jie yra labai griežti, o kitą jiems tiesiog nerūpi, kuo vaikai užsiima. Pavyzdžiui, jei vaikas šiurkščiau elgiasi su gyvūnu, tėvai vieną kartą mažylį sudrausmina, o kitą kartą tik stebi situaciją iš šalies: vėlgi toks nenuoseklumas nepadeda ir verčia vaiką dvejoti tėvų autoritetu. Svarbiausia, kad auklėdami vaikus tėvai būtų tvirti, nedvejotų ir neatsipalaiduotų tada, kai reikia pasakyti aišku „ne“.
Taip pat labai dažnai „diržus atlaisvinti“ auklėdami linkę seneliai, tačiau pasitaiko atvejų, kad dėl tam tikrų auklėjimo aspektų nesutaria ir abu tėvai: vienas sako vienaip, o kitas – kitaip. Jeigu vaiko elgesys yra žalingas, tėvai turi būti vieningi. Tiesa, ne visada blogai, jei tam tikrais vertybiniais klausimais tėvai turi skirtingas nuomones: vaikas mokosi priimti skirtingus požiūrius ir pasirinkti geriausią alternatyvą.
Tėvai turi nerealių lūkesčių
Labai dažnai tėvai turi nepagrįstų lūkesčių. Pavyzdžiui, nusiviliama dvimečiu, kuris dar nesidomi puoduku ir vis dar mūvi sauskelnes, arba šešiamečiu, kuriam niekaip nepavyksta išmokti visų raidžių. Tačiau pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar tam tikro amžiaus vaikai jau turi mokėti daryti tam tikrus dalykus, ar tik jūs to iš jų tikitės. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas: lygindami su kitais vaikais ar sugėdindami tik padarysite žalos vaiko asmenybės raidai.
Kate Kultsevych | Shutterstock.com
Aiškių ribų ir taisyklių nebuvimas
Jei leidžiate vaikams daryti viską, ką jie nori, darote „meškos paslaugą“, nes vaikams, ypač mažiems, sunku gyventi be jokių apribojimų ir taisyklių. Nustatę taisykles ir aiškias ribas, sukūrę nuoseklią rutiną ir tvarką vaikui tik padėsite: jis žinos, ko tikėtis, kas jo kasdien laukia.
Jau nuo mažų dienų vaikas turėtų turėti ir tam tikras pareigas šeimoje, pavyzdžiui, prieš miegą susidėti žaislus į vietą, apsitvarkyti.
Taikomi neveiksmingi auklėjimo metodai
Neveiksmingi auklėjimo metodai – viena didžiausių problemų. Tad tėvai pirmiausia turi užduoti sau klausimą, ar taikomos auklėjimo priemonės yra tinkamos? Pavyzdžiui, jei ant vaiko šaukiama, tačiau kitą dieną elgesys/problema kartojasi, akivaizdu – pakeltas tonas vaiko elgesio neveikia ir reikia ieškoti konstruktyvesnių auklėjimo būdų.
Kai kuriose šeimose apskritai nusistovėjusi ydinga praktika su vaiku visada bendrauti pakeltu balsu: taip neturėtų būti, o ilgainiui vaikas apskritai ims negirdėti, ką jam sako tėvai.
Tėvai nerodo tinkamo pavyzdžio
Tėvai – pavyzdys vaikams, kaip reikėtų elgtis. Tad jeigu jie vaikui sakys, kad, pavyzdžiui, saldumynai – nesveika, o patys pasislėpę saldainius valgys saujomis, galiausiai vaikas pasimes ir sutriks. Tėvai turi rodyti pavyzdį ir elgtis analogiškai, kaip skatina elgtis ir vaikus. Suaugusieji turi elgtis natūraliai, nepersistengdami ir nesutirštindami spalvų, kai tam nėra jokio realaus pagrindo.
