Dažniausiai pasitaikančios lytiškai plintančios ligos (LPL)

Moteriai ginekologė atlieka tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų New Africa | Shutterstock.com

Lytiškai plintančios ligos, kaip ir nurodo pats pavadinimas – tai lytinių santykių metu plintančios infekcijos.

Į šią sąvoką yra įtrauktos ne tik klasikinės ligos, kaip, pavyzdžiui, sifilis ir gonorėja, bet ir santykinai neseniai atsiradusios LPL, kaip, pavyzdžiui, chlamidiozė bei ŽIV.

Prie LPL priskiriamos ir bakterinė vaginozė, makšties kandidozė bei lytinių takų pūslelinė (herpesas), lytinių takų karpos ir kt.

Plačiau skaitykite:

Negydomos ar gydomos neefektyviai, LPL gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą, impotenciją ir kt. Nėštumo metu LPL galima užkrėsti vaisių, taip pat infekciją kūdikiui ar vaikui gali perduoti užsikrėtusi motina.

Taigi labai svarbu, kad visos LPL būtų laiku diagnozuotos ir tinkamai gydomos.

Chlamidiozė

Tai lytinių takų ir šlapimtakių liga, kurios sukėlėja – Chlamidiaceae šeimai priklausanti bakterija. Liga užsikrečiama lytiškai santykiaujant, mama gimdymo metu gali užkrėsti naujagimį, o pagrindinės galimos komplikacijos jam – plaučių ar akių uždegimas.

Simptomai

Moterims:

  • skausmingas šlapinimasis;
  • kraujingos išskyros po lytinių santykių ir tarp mėnesinių;
  • infekcija, prasiskverbusi į šlapimo ar reprodukcinės sistemos organus, gali sukelti mažojo dubens uždegimą.

Vyrams:

  • Iš šlapimo kanalo tekančios skaidrios išskyros;
  • skausmas šlapinantis;
  • galimi šlapimo kanalo, sėklidės, jos prielipo, prostatos (priešinės liaukos), tiesiosios žarnos uždegimai;
  • kapšelio skausmas ir padidėjimas;
  • prostatos uždegimas.

Ligos diagnozavimas ir gydymas

Chlamidiozei diagnozuoti imamas mėginys iš šlapimo kanalo, tinka ir rytinis šlapimas, moterims dažnai imamas gimdos kaklelio gleivių mėginys.

Chlamidiozė gydoma kelių rūšių antibiotikais: azitromicinu, doksiciklinu, eritromicinu, ofloksacinu. Jei liga serga vienas iš partnerių, privaloma gydytis ir kitam.

Rizikos ilgai negydant infekcijos

Dėl negydomos chlamidiozės gali išsivystyti lėtinis prostatos uždegimas, sąnarių uždegimas, mažojo dubens uždegiminė liga, moterims gali grėsti nevaisingumas, o pastojus – negimdinis nėštumas.

Gonorėja

Gonorėja – užkrečiamoji liga, kurios sukėlėjos – Neisseria gonorrhoeae bakterijos. Liga užsikrečiama tiesioginio sąlyčio metu, dažniausiai lytinio akto metu. Tikimybė užsikrėsti vyrams – apie 20 proc., moterims – šiek tiek didesnė. Gimdydama mama gonorėja gali užkrėsti naujagimį.

Simptomai

Gonorėjos simptomai moterims:

  • gausesnės makšties išskyros;
  • pūlingos gimdos kaklelio gleivės;
  • sunkus, skausmingas šlapinimasis;
  • kraujavimas po lytinių santykių ar tarp mėnesinių, pagausėjusios mėnesinės;
  • paraudusi, padidėjusi, skausminga, pūliuojanti makšties prieangio didžioji liauka (Bartolinio liauka).

Svarbu

Net 4 iš 5 gonorėja sergančių moterų gali nejausti jokių simptomų, todėl po nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniu partneriu būtina atlikti LPL tyrimus.

Gonorėjos simptomai vyrams:

  • deginimo jausmas, sunkus ar skausmingas šlapinimasis;
  • pūlingos išskyros iš šlaplės ar tiesiosios žarnos;
  • sėklidžių skausmas, padidėjimas, paraudimas;
  • pilvo apačios skausmas;
  • infekcijai išplitus – ir karščiavimas, pūlingi odos bėrimai, sąnarių skausmas, patinimas ar paraudimas.

Ligos diagnozavimas ir gydymas

Imamas pasėlis, šlapimo mėginys, atliekami molekuliniai tyrimai. Ligai diagnozuoti imami mėginiai iš gimdos kaklelio, šlaplės, ryklės, akių junginės ir tiesiosios žarnos, nes liga plinta ne tik vaginalinių, bet ir analinių bei oralinių lytinių santykių metu.

Gonorėja gydoma antibiotikais. Gydyti reikia ir partnerį. Po gydymo antibiotikais kurso rekomenduojama atlikti pakartotinius tyrimus.

Rizikos ilgai negydant infekcijos

Jei lytinių organų gonorėja suserga nėščioji, liga gali sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą, mama gali užkrėsti naujagimį.

Komplikacijos vyrams: negydant gonorėjos simptomai praeina, tačiau liga gali tapti lėtinė, galiausiai gali pažeisti sąnarius, širdį ar smegenis, gali sukelti nevaisingumą.

Komplikacijos moterims: infekcija pažeidžia gimdą, gali sukelti mažojo dubens uždegimą, pažeisti kiaušintakius, išangę arba tiesiąją žarną, lemti nevaisingumą, negimdinį nėštumą.

Hepatitas B

Hepatitas B – tai sunki infekcinė liga, ūminis arba lėtinis kepenų uždegimas, plintantis ir lytiniu keliu.

Simptomai:

  • bendras silpnumas;
  • apetito stoka;
  • karščiavimas;
  • sąnarių skausmas;
  • pykinimas ir vėmimas;
  • kartus skonis burnoje;
  • patamsėjęs šlapimas (medaus spalvos);
  • skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone;
  • akių ir odos gelta.

Ligos diagnozavimas ir gydymas

Ligai diagnozuoti atliekamas hepatito B viruso paviršinio antigeno (HBsAg) tyrimas, taip pat HBV tyrimas. Viruso DNR galima nustatyti ir PGR metodu. Jis taip pat gali parodyti, ar hepatitas B yra gydomas efektyviai.

Priklausomai nuo infekcijos rūšies, gali būti skiriamas skirtingas gydymas.

Rizikos ilgai negydant infekcijos

Dėl intensyvaus imuninės sistemos atsako pradedamos pulti kepenų ląstelės, todėl ligos negydant gali išsivystyti kepenų cirozė, nepakankamumas ar net vėžys.

Hepatitas C

Tai kepenų uždegimas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis (trunkantis ilgiau nei 6 mėn.). Hepatito C virusas, patekęs per kraują, pažeidžia kepenų ląsteles. Infekcija plinta per kraują, rečiau – lytinių santykių metu, taip pat hepatitu C serganti mama gali užkrėsti naujagimį.

Simptomai:

  • bendras silpnumas;
  • galvos svaigimas;
  • apetito stoka;
  • pykinimas ir vėmimas;
  • karščiavimas;
  • pilvo skausmas;
  • sąnarių ir raumenų skausmai.

Ligos diagnozavimas ir gydymas

Hepatitui C diagnozuoti atliekamas anti-HCV antikūnų testas, dar vadinamas atrankos testu. Jį atliekant organizme ieškoma antikūnų prieš hepatito C virusą.

Siekiant ligą patvirtinti nustatoma HCV-RNR – tyrimo metu identifikuojama tiesioginė genetinė hepatito viruso medžiaga, viruso genotipas bei kiekis organizme.

Liga gydoma antivirusiniais vaistais, parenkant tinkamus jų derinius.

Rizikos ilgai negydant infekcijos

Ilgai negydant hepatitas C gali tapti mirtina liga. Neretai žmogus gali ja sirgti dešimtmečiais, kol galiausiai išryškėja sunkios komplikacijos, kaip, pavyzdžiui, kepenų cirozė ar vėžys. Tokiu atveju vienintelė išeitis – kepenų transplantacija.

Sifilis

Sifilį – vieną dažniausiai pasitaikančių užkrečiamųjų ligų – sukelia spiralės formos gramneigiama bakterija blyškioji spirocheta. Ji gali prasiskverbti net pro smulkiausius odos pažeidimus. Liga perduodama lytinių santykių metu, per kraują, taip pat mama per placentą gali užkrėsti vaisių (tiesa, nuo 12-osios nėštumo savaitės).

Simptomai

  • kietos, bet neskausmingos odos opos;
  • kūno bėrimas;
  • padidėję, sukietėję, paslankūs limfmazgiai;
  • gerklės skausmas;
  • karščiavimas;
  • raumenų skausmai.

Sifilis turi tris stadijas – pirminę, kurios metu ant odos (dažniausiai greta lytinių organų srities) atsiranda kelios neskausmingos opos, padidėja, sukietėja limfmazgiai, ir antrinę, prasidedančią praėjus apie 2 mėn. nuo infekcijos pradžios. Antrajai stadijai būdingi peršalimą primenantys simptomai, galimi skrandžio pažeidimai, liga gali pakenkti nervų sistemai. Antrinio sifilio simptomai gali išnykti, o po kurio laiko ir vėl pasikartoti. Trečiajai – vėlyvojo sifilio – stadijai būdingi neurologiniai sutrikimai (įskaitant koordinacijos sutrikimus, insultą, paralyžių), širdies ir kraujagyslių sistemos pakenkimai, širdies ligos ir kt.

Diagnozavimas ir gydymas

Sifilis diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą. Liga gali būti visiškai išgydoma vartojant gydytojo skirtus antibiotikus. Po gydymo dar vienerius metus imami kraujo mėginiai ir tiriama, ar sifilis neatsinaujino.

Rizikos ilgai negydant infekcijos

Negydomas sifilis gali stipriai pakenkti nervų sistemai, sergantis asmuo gali likti neįgalus, jam net gali grėsti mirtis. Sifilį gydyti būtina ir dėl to, kad infekcija lengva užkrėsti kitus, taip pat ir vaisių motinos įsčiose.

Trichomonozė

Trichomonozė – tai lytiniu keliu, taip pat maudantis per vandenį bei per infekuotus buities reikmenis plintanti infekcinė liga, kuri, beje, yra ir viena dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių infekcijų.

Simptomai:

  • deginimo jausmas makštyje;
  • nemalonaus kvapo lytinių organų išskyros;
  • skausmas šlapinantis;
  • lytinių organų niežėjimas;
  • skausmas lytinių santykių metu, kartais – ir pilvo apačioje.

Ligos diagnozavimas ir gydymas

Trichomonozė diagnozuojama atlikus išskyrų iš lytinių takų tepinėlį. Kartais gali būti atliekamas ir pasėlio tyrimas.

Liga gydoma antibiotiku metronidazoliu. Būtina gydyti ir partnerį.

Rizikos ilgai negydant infekcijos

Pagrindinė trichomonozės komplikacija moterims – dubens uždegimine liga, vyrams – prostatos, sėklidžių prielipo ir kitų lyties organų uždegimais.

ŽIV

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas – naikina imuniteto ląsteles, tad juo užsikrėtęs asmuo tampa neatsparus mikroorganizmams ir imlus daugeliui infekcijų. Tai tik apgydoma, bet ne iki galo išgydoma lytiniu keliu plintanti infekcija.

Simptomai

  • svorio kritimas;
  • raumenų ir sąnarių skausmai;
  • karščiavimas;
  • bendras silpnumas;
  • padidėję limfmazgiai;
  • ryklės skausmas;
  • viduriavimas;
  • naktinis prakaitavimas;
  • įvairūs neaiškios kilmės bėrimai;
  • mieguistumas.

Ligos diagnozavimas ir gydymas

ŽIV diagnozuoti atliekamas kraujo tyrimas, kuriame ieškoma antikūnų prieš infekciją arba gali būti taikomas tiesioginis diagnostinis metodas. Užsikrėtus ŽIV teigiamą rezultatą tyrimas parodo po 1,5–2 mėn.

Rizikos ilgai negydant infekcijos

ŽIV naikina imuniteto ląsteles, tad žmogus netenka apsaugos nuo bakterijų, virusų ir grybelių, o vystantis infekcijoms gali mirti.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai kontaktiniu lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia virusai. Dažniausiai ŽPV būna lėtinės formos.

Simptomai

Ši infekcija pavojinga laikoma dėl to, kad ji nesukelia jokių akivaizdžių simptomų ar sutrikimų. Kartais ji net ir negydoma praeina savaime, o jei nepraeina, po kelerių metų gali komplikuotis.

Ligos diagnozavimas ir gydymas

Dažniausiai ŽPV infekcija diagnozuojama pastebėjus pakitimus ant odos ar gleivinių. Dažnai ŽPV aptinkamas atliekant gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą (vadinamąjį PAP testą).

ŽPV gydomas keliais būdais: lokaliai, chirurginiu ar bendruoju būdu.

Rizikos ilgai negydant infekcijos

Neaptikus ir negydant ŽPV gali išsivystyti gimdos kaklelio ar kitos formos vėžys. Taip pat viena iš ŽPV komplikacijų – lytinių organų ir išangės karpos.

Susiję straipsniai

Kaip ypač užimtai mamai efektyviai kovoti su stresu?

Vien buvimas mama savaime jau yra įtempta ir daug fizinių bei dvasinių jėgų reikalaujanti veikla, o kur dar buitis, ėjimas į darbą, bendravimas ir kt.

Mama užsisėdėjo namuose: ar tai gali išaugti į depresiją? Patarimai, ką daryti

Neretai mažus vaikus auginančios mamos pasijunta tarsi užrakintos namuose, nes netenka iki šeimai pagausėjant turėtos laisvės, spontaniškumo.

Kaip atpažinti nerimą ir įveikti stresą?

Koronavirusas, karas, infliacija, nestabilumas darbe, artėjanti mokslo metų pradžia: visa tai kelia sumaištį. Atrodo, kad stresas jau nieko nestebina.