TV
Sekite tevudarzelis.lt „Google“ Dirbančios mamos atvirai: „Gana vienai arti!“ Kaip pasidalyti buities darbus ir rasti laiko sau?
Shutterstock.com
Vienoje populiarioje internetinėje diskusijų grupėje du vaikus auginanti mama prašė pasidalyti patarimais, kaip kitoms mamoms prasidėjus mokslų ir darbų sezonui sekasi viską sustyguoti.
Jos įrašas: „Dirbančios mamos, kaip spėjate suderinti darbą, vaikus ir visą buitį – maisto gaminimą, apsipirkimą, namų ruošą, vaikų namų darbus ir pagalbą ruošiantis į darželį bei mokyklą? Pati dirbu iki beveik 17 val., su vaiku iš darželio grįžtu apie 18 val., namuose dar laukia pradinukas sūnus, kuriam reikia padėti su namų darbais. Atrodo, vakaro viskam neužtenka. Labai įdomu, kaip su vyrais pasidalijate buities ir vaikų priežiūros darbus. Gal kam pavyko paskatinti vyrą labiau įsitraukti, nors anksčiau jis beveik nepadėdavo?“
Klausimas sulaukė daugybės skirtingų atsakymų. Vienos mamos pasakojo apie griežtą dienotvarkę, kitos – meniu planavimą ir darbų paskirstymą. Kitos atvirai prisipažino, kad nieko nebespėja ir yra pavargusios. Tačiau bene daugiausia diskusijų sukėlė vienas klausimas: ar vyras apskritai „padeda“ namuose, ar tiesiog kartu su partnere rūpinasi savo šeima ir namais?
Pirmiausia – ne viską turite daryti viena
„Kodėl vartojate žodį „vyras padeda“? Argi jis nėra tėvas, argi jis negyvena tuose namuose?“ – diskusijoje rašė viena mama. Kita moteris mintį išreiškė dar trumpiau: „Vyras neturi padėti. Vyras turi daryti.“
Tai gali atrodyti kaip žodžių žaismas, tačiau už jo slypi svarbi tiesa. Jei vienas šeimos narys atsakingas už buitį ir vaikus, o kitas tik „padeda“, visa našta vis tiek užkraunama ant pirmojo pečių.
Todėl verta kalbėti ne apie tai, kiek vyras „padeda žmonai“, o apie tai, kaip abu partneriai pasidalija darbus.
Žinoma, kiekvienos šeimos situacija skirtinga. Vieni gali dirbti daugiau, kiti – mažiau, vienas gali uždirbti daugiau, kitas gali daugiau rūpintis vaikais. Tačiau svarbu, kad susitarimas būtų abiem priimtinas ir kad vienas šeimos narys netaptų nemokamu vadybininku, kuris ne tik atlieka darbus, bet ir kitam nuolat turi priminti, ką ir kada reikia padaryti.
Pasidalykite ne tik darbais, bet ir atsakomybėmis
Paprastas pasidalijimas „aš gaminu, o vyras išneša šiukšles“ ne visada išsprendžia problemą. Mat buityje yra ne tik fiziniai darbai, bet ir daugybė iš pirmo žvilgsnio nematomų užduočių: užregistruoti vaiką pas gydytoją, nupirkti gimtadienio dovaną, patikrinti informaciją elektroniniame dienyne, suplanuoti savaitės meniu ar sumokėti už būrelį.
Todėl naudinga ne tik surašyti darbus, bet ir pasidalyti atsakomybę už tam tikras sritis, pavyzdžiui:
- vienas vaikus nuveža į ugdymo įstaigas ir pasiima iš jų;
- kitas rūpinasi maisto planavimu ir apsipirkimu;
- vienas padeda vaikams ruošti namų darbus;
- kitas atsakingas už skalbimą;
- vakarienę gamina tas, kuris tą dieną anksčiau baigia darbą;
- savaitgaliais namus tvarko visi šeimos nariai.
Tai nebūtinai turi būti principas 50/50. Svarbiau, kad vertinant iš ilgalaikės perspektyvos krūvis būtų sąžiningai paskirstytas.
Viena mama pasakojo: jei ji turi daug darbo, projektų, tuo metu namais ir vaikais daugiau rūpinasi vyras, ir atvirkščiai. Taigi, tuo pat metu verta prisiminti, kad partnerystė nėra varžybos, kas padarė daugiau.
Vaikai taip pat gali prisidėti
Diskusijoje viena mama priminė, kad pradinukas jau gali padėti tėvams: šeimoje darbai paskirstyti visiems, namus tvarko ir ruošti maistą padeda ne tik suaugusieji.
Vaikui nebūtina duoti sudėtingų užduočių. Atsižvelgiant į amžių, jis gali susitvarkyti savo kambarį, susidėti kuprinę, padengti stalą, iškrauti indaplovę, sulankstyti savo ir kitų šeimos narių drabužius ar atlikti kitus nesudėtingus darbus.
Tai ne tik sumažina tėvų krūvį: vaikas mokosi, kad namuose kažkas kitas visų darbų už jį nepadarys.
Nereikia siekti, kad namai būtų idealiai sutvarkyti
Dar viena iš diskusijoje nuskambėjusių minčių – nereikia stengtis, kad namai būtų sutvarkyti kone idealiai. Tai gali būti vienas iš svarbesnių patarimų nuovargio kamuojamiems tėvams.
Jeigu po darbo tenka rūpintis vaikais, vakariene, namų darbais, skalbiniais ir atlikti dešimtis kitų smulkių užduočių, verta paklausti savęs: ką iš tiesų būtina padaryti šiandien, o kas gali palaukti?
Galbūt grindis galima išplauti rytoj, vakarienė gali būti vieno puodo ar vienos skardos, gal visai nebūtina lyginti marškinių ar kas vakarą prašyti, kad vaikai į vietas preciziškai sudėliotų žaislus.
Taip pat skaitykite:
Planuokite ne tik darbus, bet ir meniu
Viena diskusijos dalyvė pasakojo, kad jos šeimai labai padeda maisto planavimas visai savaitei: sekmadienį maisto produktus mama užsako internetu, iš anksto apgalvoja, ką šeima valgys skirtingomis dienomis, o dalį patiekalų pasiruošia iš anksto. Šeima taip pat samdo namų tvarkytoją, nes savaitgalius nori skirti įdomesnėms veikloms nei namų šveitimas.
Tai dar kartą primena, kad laiko taupymas nėra tinginystė. Jei galima apsipirkti internetu – kodėl ne? Jei šeimos biudžetas leidžia kartą per savaitę pasikviesti pagalbininką, tai gali būti puiki investicija į laisvalaikį. O jei nėra jėgų kas vakarą gaminti įmantrių patiekalų, to daryti ir nebūtina.
Taigi, labai naudingi keli paprasti įpročiai:
- sekmadienį suplanuokite savaitės meniu;
- apsipirkite internetu;
- gaminkite didesnį kiekį maisto ir dalį jo palikite kitai dienai;
- rinkitės paprastesnius patiekalus, kuriuos paruošite per 30 min.;
- maisto gamybą dalykitės su partneriu – vienomis dienomis gamina vienas, kitomis – kitas.
Svarbiausia – ne tobuli kulinariniai šedevrai, o pavalgiusi, soti šeima (nesvarbu, kad kartais – ir pusgaminiais ar kavinių maistu). Kartais daug daugiau naudos tėvams suteikia likusi laisva valandėlė, kurią galima skirti šeimai, knygai, serialui ar tiesiog nieko neveikti.
Taip pat skaitykite:
Nepamirškite ir laiko sau
Dar vienas svarbus klausimas, kurį verta sau užduoti: o kada aš ilsėsiuosi? Jei atsakymas – „kai viską padarysiu“, tikėtina, kad laikas poilsiui taip niekada ir neišauš.
Viena diskusijos dalyvė pasakojo, kad dėl darbo, trijų vaikų priežiūros ir buities beveik niekada neskirdavo laiko poilsiui.
Todėl į šeimos dienotvarkę greta vaikų būrelių ir vakarienės verta įtraukti ir laiką poilsiui. Tai gali būti valanda skaitymo, sportas, pasivaikščiojimas, susitikimas su drauge ar tiesiog vakaras, kai nieko nereikia daryti. Ir taip – kartais galima tiesiog prisėsti.
Taigi, ką verta padaryti jau šią savaitę? Kontrolinis sąrašas
Jeigu nujaučiate, kad buitis atima per daug laiko, pradėkite ne nuo dar vienos produktyvumo programėlės, o nuo pokalbio.
- Surašykite visus šeimos darbus: ne tik skalbimą ir siurbimą, bet ir apsipirkimą, vaikų vežiojimą, pagalbą atliekant namų darbus, vizitus pas gydytojus, būrelius ir t. t.
- Pasidalykite atsakomybėmis. Kiekvienas šeimos narys turi turėti sričių, už kurias yra atsakingas.
- Įtraukite vaikus: net ir maži vaikai gali atlikti dalį kasdienių darbų.
- Susimažinkite sau keliamus standartus. Namai neturi atrodyti kaip iš žurnalo viršelio.
- Planuokite meniu. Bent kelias dienas į priekį numatykite, ką šeima valgys.
- Naudokitės tuo, kas taupo jūsų laiką. Apsipirkimas internetu, išmanioji buitinė technika, kartais – mokama pagalba.
- Šiek tiek lankstumo. Jei vienam partneriui buvo sunki diena, kitą kartą daugiau prisidėti turėtų kitas.
- Nepamirškite poilsio: ir tai nėra atlygis už visus atliktus darbus.
- Nesistenkite visko padaryti pačios: šeima nėra vieno žmogaus projektas.
- Skirkite pakankamai dėmesio psichologinei sveikatai. Jei nuolat jaučiatės išsekusios, ieškokite priežasties, kokiose srityse ir kodėl krūvis yra per didelis.
Galiausiai verta prisiminti vieną iš diskusijoje nuskambėjusių minčių: „Gana vienai arti!“
Dirbanti mama neturėtų namuose atidirbti antros pamainos, partnerystė nėra santykių modelis, kai viską padaro vienas žmogus, o kitas tik „padeda“. Kur kas svarbiau, kad abu gyvenimą vertintų kaip bendrą atsakomybę.
Ir galbūt klausimas turėtų būti ne „kaip aš spėsiu viską padaryti?“, o „ką mes galime padaryti drauge?“
Svarbiausia ne tai, kaip gyvena kaimynai ar draugai. Svarbu, ar jūsų šeimos modelis leidžia visiems jaustis ne tik atsakingiems, bet ir turėti laiko tiesiog gyventi.
