Disleksija, disgrafija ir diskalkulija: kuo jos skiriasi ir kaip pasireiškia vaikui?
Disleksija, disgrafija ir diskalkulija
Vienam vaikui sunku sklandžiai skaityti, kitas, nors ir žino taisykles, rašydamas daro daugybę klaidų, trečiam didžiausiu iššūkiu tampa skaičiai. Kartais tėvai tokius sunkumus sieja su neatidumu, nenoru mokytis ar per mažomis pastangomis. Tačiau už jų gali slypėti specifiniai mokymosi sutrikimai – disleksija, disgrafija ar diskalkulija. Kuo jie skiriasi ir kokius požymius gali pastebėti tėvai?
Svarbu suprasti, kad mokymosi sutrikimas nėra žemo intelekto požymis. Vaikas gali būti smalsus, gabus, puikiai reikšti mintis ir kartu turėti ryškių sunkumų vienoje konkrečioje srityje – skaitydamas, rašydamas ar skaičiuodamas.
Disleksija – kai didžiausiu iššūkiu tampa skaitymas
Disleksija pirmiausia siejama su sunkumais mokantis skaityti. Vaikui gali būti sudėtinga susieti raides su garsais, tiksliai ir sklandžiai perskaityti žodžius, atpažinti jau ne kartą matytus žodžius.
Vienas dažnai pasitaikančių mitų – kad disleksiją turintis vaikas tiesiog mato raides atvirkščiai. Raidžių, pavyzdžiui, „b“ ir „d“, painiojimas gali pasitaikyti, tačiau vien šis požymis disleksijos neparodo.
Dėmesį gali atkreipti tai, kad vaikas:
- sunkiai įsimena raidžių ir garsų ryšį;
- sunkiai jungia garsus į žodžius;
- skaito lėtai ir su didelėmis pastangomis;
- skaitydamas praleidžia, pakeičia ar sukeičia garsus;
- sunkiai perskaito nepažįstamus žodžius;
- vengia skaityti garsiai;
- daro daug rašybos klaidų;
- skaitydamas greitai pavargsta.
Mažesniems vaikams dar prieš mokyklą gali būti sunkiau atpažinti rimuojančius žodžius, skaidyti žodžius garsais ar išmokti raidžių pavadinimus.
Disgrafija – kai mintį užrašyti gerokai sunkiau nei pasakyti
Terminas „disgrafija“ vartojamas kalbant apie nuolatinius rašymo sunkumus, tačiau jie gali būti skirtingi. Vieniems vaikams sunkiausia pati rašysena, kitiems – taisyklingai užrašyti žodžius ar sklandžiai išdėstyti mintis raštu.
Tėvai kartais pastebi labai ryškų skirtumą: vaikas gali puikiai papasakoti istoriją žodžiu, tačiau paprašytas ją užrašyti parašo vos kelis sakinius.
Galimi požymiai:
- labai lėtas rašymas;
- sunkiai įskaitoma ar nevienoda rašysena;
- netaisyklingas raidžių dydis ir tarpai;
- raidžių praleidimas ar sukeitimas;
- daug rašybos klaidų;
- sunku perrašyti tekstą;
- vaikui sudėtinga raštu išdėstyti tai, ką jis lengvai pasako žodžiu;
- rašydamas vaikas greitai pavargsta ar ima vengti tokių užduočių.
Vien negraži rašysena dar nereiškia sutrikimo. Ypač pirmoje klasėje rašymo įgūdžiai tik formuojasi, todėl svarbu stebėti, ar vaikui mokantis sunkumai palaipsniui mažėja.
Diskalkulija – ne paprasčiausias „nemėgstu matematikos“
Diskalkulija susijusi su nuolatiniais sunkumais suprantant skaičius ir matematines sąvokas.
Tai nėra tiesiog prastesnis matematikos pažymys. Vienam vaikui matematika gali nepatikti, nes užduotys nuobodžios ar sudėtingos, tačiau diskalkuliją turinčiam vaikui gali būti sunku suvokti pačią skaičių prasmę ir jų tarpusavio santykius.
Dėmesį gali atkreipti tai, kad vaikas:
- sunkiai susieja skaičių su kiekiu;
- ilgai skaičiuoja pirštais, kai bendraamžiams to nebereikia;
- sunkiai įsimena paprastus matematinius faktus;
- painioja matematinius ženklus;
- sunkiai supranta, kuris skaičius didesnis ar mažesnis;
- susiduria su sunkumais skaičiuodamas pinigus;
- sunkiai supranta laiką ir laikrodį;
- pasimeta atlikdamas kelių veiksmų skaičiavimus;
- išmokęs veiksmą vieną dieną, kitą vėl nežino, kaip jį atlikti.
Sunkumų gali atsirasti ir kasdienybėje, pavyzdžiui, vertinant atstumą, kiekį, laiką ar planuojant, kiek pinigų reikės pirkiniui.
Ar vaikas gali turėti kelis mokymosi sutrikimus?
Taip. Disleksija, rašymo sunkumai ir diskalkulija nėra būtinai visiškai atskiros problemos. Tas pats vaikas gali susidurti su sunkumais keliose mokymosi srityse.
Be to, kartu gali pasireikšti dėmesio, kalbos ar kiti raidos sunkumai. Dėl to vien iš vieno simptomo nustatyti, kodėl vaikui nesiseka mokytis, nėra paprasta.
Pavyzdžiui, vaikas gali daryti daug klaidų ne todėl, kad turi specifinį rašymo sutrikimą, o todėl, kad jam sunku išlaikyti dėmesį. Skaityti gali būti sunku ne tik dėl disleksijos, bet ir dėl kalbos, regos ar kitų problemų.
Todėl svarbus ne atskiras požymis, o išsamus vaiko gebėjimų vertinimas.
„Jei labiau pasistengtų, galėtų“
Tai viena iš frazių, kurios mokymosi sunkumų turinčiam vaikui gali būti ypač skaudžios.
Iš šalies kartais atrodo nesuprantama: vaikas puikiai konstruoja, pasakoja, prisimena daugybę faktų, tačiau perskaityti puslapį ar išspręsti paprastą matematikos užduotį jam prireikia gerokai daugiau laiko nei kitiems.
Tai nebūtinai reiškia, kad jis tingi.
Mokymosi sutrikimų turinčiam vaikui ta pati užduotis gali pareikalauti gerokai daugiau pastangų. Dėl nuolatinių nesėkmių ilgainiui gali atsirasti ir nenoras mokytis, vengimas skaityti ar atlikti namų darbus.
Todėl labai svarbu atskirti „nenori“ nuo „sunku“.
Kada jau verta ieškoti pagalbos?
Pirmokai mokosi skirtingu tempu. Rugsėjį vienas vaikas jau skaito knygas, o kitas tik mokosi jungti raides į skiemenis – vien šis skirtumas dar nereiškia mokymosi sutrikimo.
Tačiau verta pasitarti su mokytoju ar švietimo pagalbos specialistais, jei sunkumai yra ryškūs, ilgai nesikeičia, vaikas daro mažai pažangos net gaudamas pagalbą arba mokymasis jam kelia labai daug įtampos.
Pirmiausia galima kreiptis į vaiko mokytoją, mokyklos logopedą ar specialųjį pedagogą. Prireikus gali būti rekomenduojamas išsamesnis vaiko mokymosi gebėjimų ir sunkumų vertinimas.
Svarbiausia ne kuo greičiau vaikui „priklijuoti“ diagnozę, o suprasti, kodėl jam sunku ir kokia pagalba leistų mokytis sėkmingiau.
Mokymosi sutrikimas nepasako, kiek vaikas yra gabus
Disleksija, disgrafija ar diskalkulija nereiškia, kad vaikas yra mažiau protingas ar negalės gerai mokytis.
Tinkamai pritaikius mokymosi būdus, suteikus daugiau laiko, naudojant pagalbines priemones ir stiprinant tas sritis, kuriose vaikui sekasi, galima gerokai sumažinti mokymosi sunkumų poveikį.
Todėl prasidedant naujiems mokslo metams verta stebėti ne vien pažymius ar tai, kiek klaidų vaikas padarė. Kartais daug svarbesnis klausimas yra: kiek pastangų jam kainuoja pasiekti tą rezultatą?





