DTaP vakcina (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės) (121)

DTaP vakcinos buteliukas Sherry Yates Young | Shutterstock.com

Pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 2 mėnesių kūdikius rekomenduojama paskiepyti pirmąja DTaP vakcinos doze, įprastai esančia viename vaistiniame preparate kartu su skiepais nuo poliomielito (IPV) ir skiepais nuo B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (Hib).

Kada skiepijama DTaP vakcina?

Pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, Lietuvoje vaikai skiepijami trimis DTaP vakcinos dozėmis sulaukę 2, 4 ir 6 mėnesių.

Pakartotinai skiepijami 18 mėnesių, o vėliau 6-7 metų vaikai.

Imunitetas nėra ilgalaikis. Pasiskiepijus (o taip pat ir persirgus) imuninetas nuo kokliušo išlieka iki 10 metų. Suaugusiems rekomenduojama vieną kartą pasiskiepyti sustiprinančia vakcina nuo stabligės, difterijos ir kokliušo (Tdap).

Suaugusiems rekomenduojama kas 10 metų pasiskiepyti vakcina nuo difterijos ir stabligės (Td). Pasiskiepijus imunitetas susidaro 5-10 metų. Persirgus difterija imunitetas gali nesusidaryti, o persirgus stablige imunitetas nesusidaro niekada, todėl medikai ir visuomenės sveikatos specialistai primena revakcinuotis.

DTaP vakcinos

Skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės yra kelių vaistinių preparatų sudėtyje.

Pirminei 2 mėnesių vaikų imunizacijai Lietuvoje naudojamas vaistinis preparatas „Pentaxim“, kurio sudėtyje yra vakcinos nuo difterijos, stabligės, kokliušo, taip pat poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos.

Pakartotinei 6-7-erių metų vaikų revakcinacijai naudojamas preparatas „Tetraxim“, kurio sudėtyje be vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, taip pat yra vakcina nuo poliomielito. 

Vakcinos „Boostrix“ ir „Adacel“ įprastai naudojamos pakartotinei suaugusiųjų imunizacijai arba esant potencialiai rizikai užsikrėsti stablige (pvz., labai stipriai susižeidus ar įkandus gyvūnui).

Kokios reakcijos tikėtis po DTaP skiepo?

Po šio skiepo, kaip po kitų injekcijų, vaikas gali būti irzlesnis (pasireiškia apie 15% paskiepytųjų „Pentaxim“ vakcina), injekcijos vieta gali parausti (apie 11%) ir sukietėti (apie 15%). Šie nemalonūs pojūčiai dažniausiai pasireiškia per 48 val. ir gali tęstis 48-72 val. Jie po truputį išnyksta savaime, jokio gydymo taikyti nereikia.

Rečiau pastebimas didesnis mieguistumas, apetito stoka, virškinimo sutrikimai (viduriavimas, vėmimas), karščiavimas.

Itin retai, fiksuojant tik pavienius atvejus, pasireiškia febriliniai ar nefebriliniai traukuliai, hipotonijos ir sumažėjusios reakcijos į dirgiklius, bėrimai, eritrema, dilgėlinė, labai dideli patinimai injekcijos vietoje, stiprios ir staigios alerginės reakcijos.

Pilną šalutinių poveikių sąrašą galite rasti informaciniame „Pentaxim“ skiepo lapelyje.

Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Pranešti apie šalutinį poveikį galite ir patys, ir jūsų gydytojas.

Skiepyti ar neskiepyti DTaP vakcina?

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad skiepai yra efektyviausia šiandien prieinama ligų prevencijos, jų komplikacijų ir epidemijų valdymo priemonė, tačiau sprendimą skiepyti ar ne priima tėvai.

Trys ligos nuo kurių apsaugo DTaP vakcina – kokliušas, difterija, stabligė – yra ūmios ir pavojingos (ypač kūdikiams), tad pasirinkus neskiepyti, svarbu mokėti kuo greičiau atpažinti jų simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Svarbu žinoti, kaip užsikrečiama šiomis ligomis ir esant susirgimo rizikai kreiptis į gydytoją.

  • Kokliušu ir difterija užsikrečiama oro lašiniu būdu, t.y. nuo sergančio žmogaus, kuomet šis kalba, kosti, čiaudi.
  • Stablige užsikrečiama, kuomet ligos sukėlėjų patenka į žaizdą. Pavojingos gilios žaizdos (ypač, jeigu jos užterštos dirvožemiu), dideli nudegimai, gyvūnų įkandimai ir įdrėskimai. Retkarčiais stablige užsikrečiama po sunkesnio galūnių nušalimo.

Kodėl iškart skiepijama nuo didelio skaičiaus ligų?

Egzistuoja skirtingo tipo vakcinos, apsaugančios nuo vienos arba kelių ligų.

  • Monovalentė arba vienvalentė vakcina apsaugo nuo vienos ligos vienos „rūšies“ sukėlėjų. Pavyzdžiui, vakcina nuo tymų, esanti vaistiniame preparate „Priorix“, apsaugo nuo Schwarz padermės viruso.
  • Polivalentė arba daugiavalentė vakcina apsaugo nuo vienos ligos kelių „rūšių“ sukėlėjų. Pavyzdžiui, vakcina nuo poliomielito, esanti vaistiniame preparate „Pentaxim“, apsaugo nuo 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo tipo poliovirusų.

Dauguma šiuolaikinių monovalenčių arba polivalenčių vakcinų yra „sudėtos“ į vieną preparatą - kombinuotą vakciną. Kombinuotos vakcinos yra vaistiniai preparatai, kuriuos naudojant vienu kartu įskiepijamos kelios vakcinos, apsaugančios nuo skirtingų ligų. Pavyzdžiui, „Pentaxim“ vakcina apsaugo nuo penkių ligų: kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos.

Kombinuotos vakcinos suteikia tokią pačią efektyvią apsaugą, kaip ir kitos. Kombinuotų vakcinų poreikis atsirado, kuomet imta skiepyti nuo didelio skaičiaus ligų. Jos kuriamos tam, kad pavyktų sumažinti apsilankymų pas gydytoją ir dūrių skaičių. Šios vakcinos taip pat sumažina medicinos personalo, transportavimo, sandėliavimo kaštus (nors jų kūrimas yra gerokai brangesnis ir ilgesnis).

Pavyzdžiui, laikantis Lietuvos profilaktinių vaikų skiepijimų kalendoriaus vaikai iki 7 mėnesių amžiaus yra paskiepijami, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo ir gydytojų rekomendacijų, iki 14 kartų. Jeigu laikytumėmės identiško plano, tačiau nenaudotume kombinuotų vakcinų, vaikus reikėtų skiepyti 26 kartus.

Kombinuotų vakcinų prisibijoma dėl didesnių ir rimtesnių ar sunkiau nustatomų šalutinių poveikių arba mažesnio jų veiksmingumo. Prieš pasiekiant vartotoją, tikrinamas tiek kiekvienas kombinuotos vakcinos komponentas atskirai, tiek ir jų poveikis organizmui po vienos injekcijos.

Dažnai pastebima, kad dūrio vieta po paskiepijimo kombinuota vakcina patinsta labiau, yra skausmingesnė, tad vaikas gali būti irzlesnis, prasčiau miegoti, atsisakyti valgyti ir pan. Kita vertus, jeigu vaikas būtų skiepijamas nuo kiekvienos ligos atskirai, dūrio vietos galbūt būtų mažiau skausmingos, tačiau jų būtų gerokai daugiau.

Kartais šie spėjimai visai nepagrįsti, pavyzdžiui, pastebėta, kad šalutiniai kombinuotos DTaP vakcinos (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės) poveikiai yra mažesni, nei įskiepijant kiekvieną komponentą atskirai.

Kita vertus, Jungtinėje Karalystėje pastebėtas didesnis paskiepytų vaikų sergamumas B tipo Haemophilus influenzae infekcija, siejamas su nepakankamai efektyviai veikiančiu kombinuotu kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepu.

Naujausi komentarai

  1. Boružėlytė
    Boružėlytė prieš 2 mėn.

    Amber3 parašė:
    Sveiko, turiu klausima, ar revakcinuokant vaika 18men amziaus, buvo kokie rimti salutiniai? Kazi ar po nepilnos programos susidaro imunitetas? Nes planuoju nebeskie…

    Apie kuriuos/kurį konkrečiai skiepą klausiat? Su poliomielitu ar be? Su Hib ar be? Su HepB ar be? Kada buvo pirmosios dozės suskiepytos ir kokio konkrečiai skiepo - Infanrix hexa, Pentaxim, DTaP, DTaP-IPV?
    Dėl kokių priežasčių norit nebeskiepyti?

  2. Amber3
    Amber3 prieš 2 mėn.

    DTaP paskutinysis skiepas. Visi skiepai buvo pagal skiepu kalendoriu nuosekliai daryti. Kodel nenoriu skiepinti?, nes per velai pradejau dometis skiepais ir ju salutiniais poveikiais. Atsukciau laika atgal, isvis turbut neskiepinciau.

  3. User has not uploaded an avatar
    MildaD prieš 2 mėn.

    Amber3 parašė:
    DTaP paskutinysis skiepas. Visi skiepai buvo pagal skiepu kalendoriu nuosekliai daryti. Kodel nenoriu skiepinti?, nes per velai pradejau dometis skiepais ir ju salu…

    Manau logikos nėra nutraukt jau pradėtus skiepus, tuo labiau jei rimtų šalutinių poveikių neturėjot.
    Jei domėjotės skiepų šalutiniu poveikiu tai siūlau pasidomėti ir tų ligų nuo kurių skiepijama poveikiu, liekamaisiais padariniais persirgus arba rizikom persirgt jau suaugusiam žmogui, kaip plinta tos ligos, kodėl jų šiai dienai smarkiai sumažėję arba išvis nebepasitaiko civilizuotose šalyse ir t.t. Na ir aišku informaciją reiktų rinkti medicininiuose šaltiniuose jei dar tokia tikite ir vaiko ligas gydotės pas medicininį išsilavinimą turinčius asmenis, o ne pas šamanus apsiskelbusiais visatos gelbėtojais, nes med. studijų baigt nebepavyko.
    Sunku šiame informaciniame mėšlo sraute nepasimest, ypač kai tai liečia vaikus, tačiau reiktų stengtis išlaikyt blaivų, protu, o ne emocijomis paremtą mastymą.
    Na o galutinį sprendimą priimkit tokį, kuris jums tikrai leis jaustis saugiai dėl vaiko ateities ir būt ramiai, kad viską kas jūsų valioje padarėte teisingai.

  4. Amber3
    Amber3 prieš 2 mėn.

    MildaD parašė:
    Manau logikos nėra nutraukt jau pradėtus skiepus, tuo labiau jei rimtų šalutinių poveikių neturėjot.

    Tikrai domiuosi viskuo ka cia parasete, ir ne delfi straipsnius skaitau. Savo vaikui noriu tik geriausiu🙏 bet negi reikia sulaukti baisiu salutiniu padariniu, kad susimastyti, ar elgiames teisingai?? 🤔
    Aciu uz jusu nuomone🙂

  5. Boružėlytė
    Boružėlytė prieš 2 mėn.

    Amber3 parašė:
    DTaP paskutinysis skiepas. Visi skiepai buvo pagal skiepu kalendoriu nuosekliai daryti. Kodel nenoriu skiepinti?, nes per velai pradejau dometis skiepais ir ju salu…

    Bet kad Lietuvoj paprastai, kai skiepijama pagal kalendorių, Pentaxim skiepija, kur šalia DTaP dar ir IPV ir Hib komponentės yra? Tai pagal kalendorių šituos penkis komponentus vienoj vakcinoj turėjot gauti 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus, o dabar liko pastiprinamoji dozė.

    Į klausimą, kokia apsauga kiekvienai iš šitų penkių ligų dabar yra, tiksliausiai atsakytų antikūnių tyrimai, nes kiekvieno vaiko organizmas vis kitoks ir nežinia, kaip suveikė - nuo konkretaus viruso/bakterijos gali tiek būti, gali tiek nebūti apsaugos. Daryti tyrimai su Pentaxim vakcina rodo, kad po pirminių dozių imunitetas vidutiniškai statistiškai pakrenta, todėl pastiprinamoji dozė yra rekomenduojama/reikalinga. Pakritimas didesnis difterijos ir kokliušo atveju, poliomielito mažiausias. Dauguma šalių Europoje pastiprinamąją dozę rekomenduoja, kas 15, kas 18 mėnesių, Estija - 2 metų. Kai kurios šalys (Skandinavijos, dabar ir Nyderlandai) taiko schemą skiepyti 3 ir 5 mėnesių, o pastiprinamoji dozė 11 mėnesių. O Airija ir Didžioji Britanija skiepija 2, 4, 6 mėn šešiavalente vakcina (šalia 5 išvardintų komponenčių papildomai dar HepB), o kai ateina metas pastiprinamajai dozei, tada skiepija tik Hib (kita vakcina, kurioj Hib kartu su MenC). Taigi vaikai, gyvenantys Airijoj ir Didžiojoj Britanijoj, iš principo vakcinuojami DTaP+IPV atžvilgiu tik tiek, kiek Jūsų vaikas dabar jau yra vakcinuotas. 15-18 mėn pastiprinamoji dozė praleidžiama ten, o kita dozė yra 4-5 metų vaikams DTaP+IPV boosteris.