nu taip, be abejo, dabar tikėjimas yra suprantamas kaip labai patogus dalykas, daugmaž, tikiu, kaip noriu, kada noriu ir pan. Giliau pamąstyti, kad tai yra ir atsakomybė, ir etikos normos, ir pasaulėžiūros formavimosi keliai nebesinori. Religija ir tikėjimas nėra patogus blizgutis. Ir taip, jei žmogus dažnai neina į bažnyčią, manau, kad tai yra tikėjimo surogatas. Ir šiaip nesąžininga, kai žmogus iš bažnyčios gauti nori, o pačiam duoti kažkaip gaila. Kalbu ne apie euriukus.
