Fibukas parašė:
Kazi,jei butu kita ligonine pasirinke ar irgi butu buve lemta
kiek girdejau vgn megsta nesiskubint ir nesciasias pakamuot
As ir vis pagalvoju, kad jei butu kitur vyke, gal viskas gerai butu buve... Man is vis kazkas baisaus yra, kas liecia vaiku netektis...
Bagirra parašė:
Musu anksciau buvo absoliutus rankinukas, bet 3 nakti is eiles uzmiega pats, ne ant ranku. Ant ranku pradeda muistytis, rangytis. Gal jam per karsta? Paguldzius i l…
Kaip faina! Mano va diena pati sugeba uzmigt... Paguli, pabendrauja ir ziuriu jau luzus, o vakare turiu supt
tai taip noretusi, kad vakarais uzmigtu sau pati
Else parašė:
Dabar supu, žiūriu į jo linksmo nuotraukas ir svarstau, kaipgi galima ant tokios mielybės pykt
Parašiau ir palengvėjo...
As visa ta etapa perejau su pirmagime mieloji. Klykdavo, rekdavo, lauke, namie... Diena, nakti. Visada. Ir neaisku del ko. Tik ant ranku tyla budavo. Vaiksciojau jau kaip zombis su rankom iki zemes nutysusiomis
plius su ex vyru pastovus karas buvo, bakalaura rasiaus, paskui skyrybos... Na vienu zodziu, pats juodziausias etapas buvo koks tok galejo but. Budavo dienu, lad noredavau laukais iseit. Jei ne mano mama, buciau isprotejusi. Bet, buvo, prazuvo, isgyvenau. Mazuju sypsenos uzbalzamuoja viska
AJTam parašė:
Na ką, buvom pas gydytoją, su mišinio primaitinimais 2-3 k dienoj priaugo nepilnus 700 g, sakytum neblogai, bet jai atrodo mažai ir sakė nenormalu žindyti ištisai, …
Hmmm, kazkoks blokas gal smegenyse jau gaunasi pas tave? Bijai del leliuko, vis bijai, kad poenuko mazai, gal kazkaip psichologiskai uzsiblokavai save? Juk visos zindymo specialistes sako, kad visa pieno gamyba pagrindien vyksta galvoje... Pamegink gal nebegalvot, vis dar leisk kybot ant krutines leliui, kiek nori. Neskubek su misiniu grust.... Juk pirmi trys men patys sunkiausi zindyme. Jei jau treku men nesikeis situacija, tada daryk kaip gydytoja sako. As bent taip daryciau. Man buvo subpirmagime, kad nuo nervu istisu buvo pradejes pienas dingt, konkretinpieno krize buvo, o lele negere jokio misinio ar klijuko, viska isbandziau, atsidurem ligoninej, sesutes pernprievarta misinuka girde vaikui, o ji klyke, springo, veme... Dar dabar akyse tas vaizdas kankinimo... Gydytoja tada skyriui pamenu sake, kad jau vsio, dingsta tai dingsa poenas, issalks tipo vaikas, viska valgys. Ale traukinkis ir nebeduok papo, paims buteliuka ir gera misinuka. As jauna, kvaila taip ir dariau viena diena, tai zinok alyse vaikas silpo, tik miegojo, prabunda, nusisupso ir viskas... Meciau tuos misinius i kampa ir vel krutine daviau, taip gal savaite prakabojom ir dienom ir naktim, tik iki vc nueidavau ir pavalgyt, o daugiau gyvenom lovoj su papu. Ir ka, po tokio kabojimo atsistate viskas i vietas, galejau ismaitint ne tik svo lele, bet ir dar du. Pramaitinau paskui iki metu su puse
LinaBrizas parašė:
O kaip mamytėm su hormonais ir nuotaikų kaitom? Man būna dienų, atrodo per pakaušį kala, viena min būnų pati laimingiausia, kitą- lieju ašaras upeliais, būna ir pyk…
Pas mane lygiai tai pat
galvojau, kad man vienai taip fau fau tik. As kovoju su liudesiu valgydama
nu super padeda
jei liudna, ka skanaus sukemsu
paskui vel pabloauni, ka lasinys ant pilvo kabo, o pabliaudama sokolada valgau
kai jau visai vyra uzknisu, tai jau jis palinksmina...
o kas blogiausia, isvaziuoja uz 2 sav darbuotis i uzsieni pusmeciui, o va tada tai nucios stogas man vienai