2020.11.09 14:16 (prieš 3 mėn.)
Nyana parašė:
Suprantu. Bet juk tai laikina. Jūs juos mylit, atiduodat visą save. Ar gi to negana? Vaikai viską juk jaučia. Jie laimingi kartu, laimingi turėdami nuostabius tėvus…
Na man kažkaip nežinau gaila abiejų
mažiuko gaila, nes negavo ir negauna tiek to dėmesio kiek gavo pirmagimis tokiu metu
o dičkio gaila irgi jis toks buvo mažiukas 1,5m kaip gimė brolis koks jam stresas buvo, kaip verkė kaip norėjo, kad išnešti mane atstūmė na sunkus tas pirmagimio nukarūnavimas
Matyt, kad jei ne mažylis netyčiukas būtų ir nebeturėje daugiau vaikų
Matyt visi šeimoje tą išgyvenom keistą jausmą, tiek vyras tiek aš vyrui vis atrodydavo, kad pirmagimio nebemyliu nes žiūrėdavau tik mažiuką
kada yra didesnis skirtumas yra kitaip kada vaikas jau supranta daug ką su juo galima kalbėtis, galima susitarti, kad kaip trūgs jam dėmesio pasakytų, kaip jis jaučiasi ir t.t. o ką gali suprati 1,5m mažylis?
Kažkur skaičiau, kad vaikui tas skausmas kaip netekus artimo
kažkaip taip jie išgyvena tuos nukarunavimus
Aišku paaugs ir vienas be kito negalės
jau ir dabar dičkis bolia bolia
Matyt man dar tos emocijos artėjant pirmam gimtadienui