stasike parašė:
Nerodysiunegrįžęs į formą nuo preito karto .
Man idomu ar as viena taip augu😀 svorio gal tik 1kg daugiau🙂 visad buvo pilvukas bet dabar jau nebe toks atrodo🙂o ir pilvo nebepucia kaip anksciau
stasike parašė:
Nerodysiunegrįžęs į formą nuo preito karto .
Man idomu ar as viena taip augu😀 svorio gal tik 1kg daugiau🙂 visad buvo pilvukas bet dabar jau nebe toks atrodo🙂o ir pilvo nebepucia kaip anksciau
Santa Arija parašė:
Matosi gimdoje mažas plotelis, greičiausiai atsisluoksniavimas nedidelis, mano labai išreikštos kraujagyslės, tai tiesiog lieka laukti, ilsėtis ir tiek, viena diena…
Pas mane nėštumo dar nemato bet ir jokiu skysčių nemato gleivinę sakė stora galvoju vis iš kur tas pakraujavimas.
ingius68 parašė:
Pas mane nėštumo dar nemato bet ir jokiu skysčių nemato gleivinę sakė stora galvoju vis iš kur tas pakraujavimas.
Labai daug gali būti variantų..., gali ir vėliau nematyti, o gal ir praeis kaip prasidėjo, svarbu pasistenkti nurimti, padaryti viską kas nuo mūsų priklauso ir tada laukti, kaip Dievas duos, pailsėkit 🤗
Vingailė parašė:
Sveikos, jungiuosi ir aš į būrį 😊 Liepos mėnesį praradom vieną, šįkart nesinorėjo net ir džiaugtis, bet kai gydytoja pasakė, kad hcg jau 3540, tai kažkaip ant dūšio…
Sveika prisijungusi. Koks sutapimas - liepos mėnesį mes taip praradom, o terminas rugsėjo 21 d
Vilties_diena parašė:
merginos, kam teplioja? ar nenurimo tepliojimas?
Laba, man teplioja šviežiu krauju jau 3 savaitės, gydytojai neranda priežasties 🥺
Kendy parašė:
Laba, man teplioja šviežiu krauju jau 3 savaitės, gydytojai neranda priežasties 🥺
Man irgi panašiai tik priežastis numatoma, bet nieko pakeisti vistiek negaliu. Kaip jūs jaučiatės? Ar nemaudžia?
Niutsi parašė:
Sveikos, merginos!Jei tikėti skaičiuokle, turėtų gandrai pasirodyti rugsėjo 27, o kitą savaitę 27 einu pirmam vizitui pas gydytoją. Labai bijau, tiek ba…
Aš pasakysiu tik tiek, žmogaus smegenys yra didžiausias žmogaus priešas. Kuo daugiau galvoji, tuo didesnis siaubas gali apimti. Aš kai laukiausi pirmagimio iš vis stengiausi neskaityti jokių liūdnų istorijų, kuo mažiau panikos sau kelti. Nedalyvavau jokiuose forumuose, prisijungiau tik trečiame trimestre, o jei ir uzeidavo kažkokios baimės, pasimelsdavau, nueidavau į bažnyčią ir galvodavau, o kodėl man taip turėtų būti. Mano mama prieš mane pagimdant, pagimdė pirmagimi 7 mėn, kuris neišgyveno, turėjo 5 persileidimus ir mane kai nešiojo gydytojai tiesiai šviesiai pasakė, kad nieko nesitikėtu gero... Taip kad aš galėčiau sėdėti ir bijoti, nes taip buvo mano mamai. Bet aš pasirinkau nebijoti, bus taip, kaip ir turi būti. Visada sakiau jei bus lemta turėsiu vaikų, jei ne, isivaikinsiu... Baime sukausto žmogų. O kai nebijai, tai islaisvina. Kas nepriklauso nuo mūsų, tai ir nepriklauso ir nieko nepadarysi....