2025.04.25 07:04 (prieš 3 sav.)
nematomaaa parašė:
Daug ką primiršus esu. Atrodo jau galėjai kaip žmogus gyvent, eit kur nori kada nori, o dabar vėl reikia derintis. Pirmoji man lengviau augo, dabar viskas kažkaip s…
Sveiki, maniškių skirtumas 7metai irgi. Iššukių daug ir net nepagalvojau, kad tiek bus. Tačiau visada galima rasti ir gero. Mažoji gimė prieš pat vyresnėlio pirmą klasę. Pirma klasė pasirodo antras pragaras po darželio ir tikra tragedija. Vyresnėliui išryškėjo ADHD visu gražumu, jei daržely matėsi, bet niekam netrudė, mokykloje pasidarė vaikas "nepatogus". Nors labai protingas, bet mokytoja nori idealaus, ramaus, tylaus vaiko. Spaudė dėl skaitymo, išlindo nervinė disleksija. Ir laba diena, jei būčiau dirbusi, o ne motinystės atostogose būtų reikėja mesti darbą. O dabar mes su mažaja esame "taksistės" ir vežiojame vyresnėlį į visokius spec užsiėmimus, tapau "pusė" psichologo, įvedžiau griežtą rutiną, kad suvaldyti ADHD nuovargius. Na ir taip, sunku labai. Kartais atsisėdi ir pagalvoji, kaip norėčiau pabūti tiesiog viena tyloje. Ai, dar šuo yra, tas ir puse ADHD
Suo buvo mano noras po negimdyminio nestumo. Dabartiniu metu galvoju nafik jo reikejo ir taip sunku, bet gi neismesi i gatvę, seimos narys. Tikiuosi istorija kam nors pades pakelti sau nuotaika, kad viskas gerai, gali buti ir blogiau ;)