Adaptacija vaikų darželyje

  1. User has not uploaded an avatar
    2014.10.08 09:52 (prieš 3 m.)

    Emilija 6 m. 2 mėn.

    2014.10.08 09:52 (prieš 3 m.)

    Sveiki,
    mano dukrytei 2.4 metu. Nuo rugsejo 1 d. pradejo lankyti darzeli. Pirmos dvi savaites buvo nuostabios, vaikas su didziausiu dziaugsmu ejo i darzeli, kazkokiu didesniu problemu nekilo. Po to susirgo, pasigavo virusa, dvi savaites likom namuose kol visiskai pasveiko. Po ligos noras eiti i darzeli sumazejo. Pirma savaite nenoriai kelesi rytais, pakeliui i darzeli maciau, kad nenori eiti, kartais pati apie tai sake. Si savaite atrodo dar blogesne. Pirmadieni teko vaika paimti is darzelio iki pietu, nes stipriai verke ir aukletojos pagalvojo, kad jai kazka skauda. Bet atejus namo, vaikas tapo visiskai sveikas ir laimingas... Kitas dienas situacija panasi, vaikas verkia, yra dirglus, uzsisklendes, atejusi namo iskart pralinksmeja, tampa net sakyciau per daug aktyvi.
    Dukryte is prigimties yra ramaus budo, visada jautiesi nejaukiai prie svetimu zmoniu, netgi smelineja budama su manimi, su vaikais nedrasiai zaide. Su tevais budama namuose, ar ten kur i ja niekas svetimas nekreipia demesio ji jauciasi laisvai, yra drasi, noriai zaidzia, bendrauja.
    Kalbejausi su aukletoja, bandziau kalbetis ir su dukryte. Aukletoja apibudino dukryte kaip ramia, paklusnia, neverkiancia, su viskuo sutinkancia mergaite. Bet apie pastaruju dienu situacija sake, kad vaikas yra susikaustes, lyg kazko bijotu, nerimastingas, daugiau uzdaras, kartais nenori zaisti su kitais. Dukrytes klausiau ar jos niekas nenuskriaude darzelyje, bet ji atsako, kad niekas jos neskriaudzia, visi vaikai ir aukletojos yra geros, kad jai smagu buti ir zaisti darzelyje.
    Jauciu, kad dukrytei yra kazkas blogai. Be to neramina ir elgesys namuose. Atejusi is darzelio dukryte pradeda labai aktyviai zaisti, selti, taip lyg per visa diena nebutu isliejusi savo emociju. Pasidare labiau verksminga ir nervinga.
    Nezinau kaip su sita problema tvarkytis, kaip elgtis. Namuose stiangiausi dukrai skirti daug demesio, bet dabar net suabejojau ar jo ne per daug. Laikiausi visokiu patarimu, kad apie darzeli reikia kalbetik teigiamai, paliekant vaika pasakyti kada grisiu ir tt. Bet dabar esu visiskai pasimetusi. Noriu, kad vaikas jaustusi darzelyje gerai ir kad nepritrukto tevu demesio namuose. Gal kazkur suklydau? Ka galite pasakyti apie mano situacija, ka patarti?

  2. lincikasster
    2014.10.08 10:11 (prieš 3 m.)

    Vilūnė 4 m. 10 mėn.
    Danielius 7 m. 7 mėn.

    2014.10.08 10:11 (prieš 3 m.)

    kiekvienas vaikas yra individualus, vienas greičiau pripranta prie darželio, kitas lėčiau. tiesiog reikia daugiau laiko jūsų mažylei, juk viskas nauja ,o ji dar iš tų ramių vaikų, kuriems reikia nemažai pastangų ir laiko priprasti ir adaptuotis prie naujos aplinkos. linkiu kantrybės mamytei gal ji turi kokį mėgstamą daiktą ar žaislą, kurį galėtų nusinešti į darželį- būtų kas nors sava ir pažįstama
    sūnų pradėjau vesti nuo 1m ir 3 mėn į darželį, o dukrytė keliauja nuo 1 m, iš savo praktikos žinau, kad mamai būna baisiau nei tam vaikui , tad laikykis

    1
  3. mamucka
    2014.10.08 11:06 (prieš 3 m.)

    8 m. 7 mėn.

    2014.10.08 11:06 (prieš 3 m.)

    pabandykit gal piešti dieną darželyje, arba jei žinot visų vaik vardus, apie kiekvieną paklaust kaip tam ir anam šnd sekėsi, nes vaikai kartais slepia nemalonumus ir netyčia išsipasakoja, tik gudriau iki to prieiti reikia... o gal atėjo netekties baimė, nežinau kokiam laike, bet mano sūnus pergyveno dingimo baimę,visada net žaisdamas atsisukdavo ir patikrindavo ar dar esu.

  4. User has not uploaded an avatar
    2015.01.01 15:49 (prieš 3 m.)
    2015.01.01 15:49 (prieš 3 m.)

    Sveiki, ElzeEm,

    rašote apie savo dukrytės adaptaciją darželyje, ir iš to, ką papasakojote, atrodo, kad labai stengėtės (ir tikriausiai toliau stengiatės), daug darote, kad adaptacija vyktų kaip galima sėkmingiau. Prie to, ką jau darote, dar pridėčiau tai, ką siūlė lincikasster: leisti mergaitei nusinešti į grupę kokį nors mylimą žaisliuką, spintelėje pasidėti jūsų šeimos nuotrauką ar tiesiog duoti jai kokį nors nedidelį daiktelį (akmenuką, kankorėžį, savo pirštinę ar dar ką nors), pasakant, kad šis daiktas teprimena jai jus, kad jūs ją labai mylite ir tikrai ateisite pasiimti tada, kaip sutarėte.

    "Per daug dėmesio" vaikams tikriausiai neįmanoma skirti, na, nebent jei "per dideliu dėmesiu" vadintume tokias situacijas, kai tėvai vaikams stengiasi duoti viską, ko vaikai nori, visai pamiršdami save. Tai, kad stengiatės daug laiko praleisti su dukrele - puikus būdas leisti mergaitei pajusti, kokia ji jums svarbi ir kaip jai rūpite. Vaikų aktyvumas, šėlimas namuose po darželio pastebimi labai dažnam vaikui: galima svarstyti, kad vaikai darželyje daugiau ar mažiau turi paklusti bendroms taisyklėms, darželio tvarkai, todėl parėjus namo jiems norisi laiką leisti laisviau. Kita vertus, tai gali būti didesnio nerimastingumo požymis. Kaip bebūtų, pagrindinis "vaistas" - būti kantriems, ramiems, nepykti ir nebarti vaiko, jei jis šėlioja, bet kartu parodyti, kokios yra jūsų namų taisyklės (pvz., galite leisti vaikui šaukti, dainuoti, bėgioti lauke, einant iš darželio namo, bet namuose galbūt jūs prašysite, kad vaikas elgtųsi ramiau).

    Kaip patarė mamucka, galite bandyti dukrelės paklausinėti apie vieną ar kitą vaiką, kaip jie sutaria, ką veikia, ką labiausiai mėgsta veikti darželyje. Tiesa, kiek tenka iš praktikos pastebėti, vieni vaikai atvirai apie viską čiauška, kiti uždaresni ir patys nelinkę pasakoti net ir paklausti. Jei pažįstate kitas grupės mamas (arba kaip tik būtų proga susipažinti), kažkiek informacijos galite gauti iš jų: galbūt kiti vaikai apie kažką prasitaria, o kartais ir auklėtojos vieną kitą sakinį pasako vieniems ar kitiems tėvams, ir viską sudėjus galima gauti tam tikrą vaizdą apie tai, kas vyksta darželyje.

    Galite su dukryte pažaisti darželio situacijas, pavyzdžiui, žaidžiant su lėlytėmis pradėti kalbėti apie tai, kad ši lėlytė ar meškiukas pradėjo lankyti darželį, jam buvo labai neramu, nes nežinojo, kada ateis mama pasiimti... Išsakykite visas galimas, jūsų manymu, priežastis, kodėl jūsų dukrytei gali būti darželyje sunku, o gal ir ji pati ką nors pasiūlys - tada įsiklausykite, galbūt turėsite jums rūpimą atsakymą. Žaidimo pabaiga turėtų būti sėkminga: apie tai, kaip lėlytė/meškutis įveikė visas bėdas ir jam lankyti darželį patinka.

    Panašiai galima vakarais kurti pasaką: pradedate nuo to, kad kartą gyveno mergaitė, kuriai buvo 2 metai ir ... mėnesių, kaip ir jūsų dukrytei, ir kuri pradėjo lankyti darželį, kaip ir jūsų dukrelė... Vėlgi pabaiga turėtų būti apie tai, kaip viskas gerai ir sėkmingai baigėsi .

    Adaptacija darželyje vieniems vaikams yra lengvesnė, kitiems - sunkesnė. Po ligų, žinoma, vaikams tenka pratintis iš naujo... Bet apskritai kelis mėnesius vaikai gali atrodyti nerimastingesni, jautresni, verksmingesni. Jei tai užtrunka ilgiau kaip pusmetį - reikėtų rimčiau paieškoti priežasčių, kodėl tiek laiko vaikas negali prisitaikyti savo darželio grupėje. Kartais tai priklauso nuo vaiko ir šeimos, kartais - nuo auklėtojų, darželio tvarkos: būna labai įvairiai...

    4
  5. klaipediete1981
    2015.01.01 22:07 (prieš 3 m.)

    Dukrytė 3 m. 8 mėn.
    SŪNUS 9 m. 1 mėn.
    SŪNUS 14 m.

    2015.01.01 22:07 (prieš 3 m.)

    lincikasster parašė:
    kiekvienas vaikas yra individualus, vienas greičiau pripranta prie darželio, kitas lėčiau. tiesiog reikia daugiau laiko jūsų mažylei, juk viskas nauja ,o ji dar iš …

    As savo pirmagimi isleidau 1 .2men.i darželį tai is ligu neislipom. o antra sunu leidau 2.3mem. buvo ir sunku jam tam darzeli,stresavo. Ir ligos puole. o nuo streso visos ligos puola!!!

  6. User has not uploaded an avatar
    2015.01.05 08:18 (prieš 3 m.)

    Emilija 6 m. 2 mėn.

    2015.01.05 08:18 (prieš 3 m.)

    Aciu psichoterapeutei ir kitoms mamytems uz atsakymus. Passinaudojom kai kuriais patarimais. Bet tikriausiai geriausias ''vaistas'' buvo laikas, kurio reikejo adaptacijai. Dukryte gan noriai eina i darzeli, na buna rytais oziuku kai norisi ilgiau pamiegoti, bet sekmingai su tuo tvarkomes. Susidraugavo su grupes vaikais. Labai dziugu matyti, kai atejus paimti dukrytes matau, kaip linksmai ji zaidzia, o po to su tokiu uzsidiegimu papasakoja man ka veike per visa diena, kaip buvo smagu Ir is viso dukrytes elgesio matau, kad reikalai gerokai pasitaise

  7. User has not uploaded an avatar
    2015.01.12 21:57 (prieš 3 m.)
    2015.01.12 21:57 (prieš 3 m.)

    Džiaugiuosi, kad viskas sėkmingai susitvarkė . Adaptacijai darželyje visada prireikia šiek tiek laiko, vieniems vaikams mažiau, kitiems - daugiau. Beje, iš patirties galiu pasakyti, kad dar labai daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio: kai konsultuojame vaikus ir domimės jų ankstyvąja gyvenimo istorija, visada paklausinėjame, kaip sekėsi adaptuotis darželyje. Ir tenka išgirsti labai įdomių atsakymų, pavyzdžiui, kad adaptuotis sekėsi labai lengvai - "tik mėnesį paverkė, ir viskas", arba tai, kad adaptavosi sunkiai, "verkė rytais visą savaitę" . Iš tiesų skamba kaip anekdotas . Bet, kaip ir minėjau, jei vaikui sunku pasilikti darželyje, nors jis lanko jau pusę metų - tuomet reikėtų paieškoti priežasčių, kodėl vis dar nesiseka adaptuotis.

    1
  8. User has not uploaded an avatar
    2016.07.05 08:09 (prieš 2 m.)
    2016.07.05 08:09 (prieš 2 m.)

    Sveiki. Nebezinau,kaip elgtis ir ka toliau daryti. Apie viska kiek imanoma nuosekliau isdestysiu. Sunus isejo i privatu darzeli beveik treju metuku. Pirma savaite buvo ypac lengva-panasu,kad net dziaugesi. Valge ne per daugiausiai,bet valge ( kai aukletojos maitino).Po tos savaites susirgo,tai dvi savaites gydemes. Pasveikus,kai reikejo gryzti i darzeli noro jau nebebuvo.Bet as kasryt tariuosi su sunumi,visada paaiskinu,kad pamiegojus atvaziuosiu paimti,visada trumpai atsisveikinu ir iseinu. Niekada nemeluoju,kad,pvz. sunus niurzga ir sako :"ne dadelis",tai jei buna sestadienis,tai paaiskinu,kad siandien neisim i darzeli,o va kai niurzga pirmadienio ryta,tai visada sakau tiesa,kad reikia siandien i darzeli. Zodziu,nors berniukas kalba sava kalba,as,itempusi ausis ir is aplinkos bei jo veiksmu susikalbu nesunkiai. Dabar jau prasidejo ketvirta savaite (kai lanko nepertraukiamai) ir visaip reiskia nenora i darzeli-ryte nenori rengtis,o kai aprengiu plesia rubus nuo saves.Cia dar puse bedos,manau,dar reikia laiko. Iki pat siandienos palikdavau sunu labai ramia sirdim ir visiskai nestresuodavau,tiesiog buvau pavargusi nuo nepertraukiamo darbo su juo namuose istisus tris metus.Todel isleidau i darzeli ( turbut del to pasirinkom privatu) be jokios baimes ar streso. Siandien uzdariusi duris apsiverkiau.Vaikas nuo pat gimimo prasto apetito. Auginau ji su sauksteliu is paskos,daznai kose nesiau net su pirstais-kitaip atsisakydavo valgyti.Maitinau ivairiais budais-terliojosi pats,ziuredavo filmukus,keldavau net liustra pasupti-jis tik taip valgydavo. Esu leidusi ir isalkti kaip reikiant ir ne po diena o po dvi-tris. Apetitas neatsirasdavo,o tada zyzdavo naktimis misinio.Kadangi vaiko svoris ypac mazas(sveria 12kg) tai negaliu leisti nevalgyti dienu dienas. Vargstu,bet randu buda kaip pamaitinti. Vakar,kai darzelyje isbuvo visa diena nevalges,gryzus pasiuliau karbonada sultingos mesytes su bulviu kose,tai jis man is pradziu lyg ir norejo bet paskutine akimirka visas nervuotas trenke per ranka. Tada nuejo ijunginet isjunginet ventiliatoriu su pulteliu,as pasiemiau ypac maza gabaleli mesos ir jam zaidziant idejau i burna-pajuto skoni ir taip bezaizdamas subalge normalia porcija. Ir taip daznai buna.As neriuosi is kailio,kad pamaitint vaika. Antraip zyzia visa nakti. Saldumynu ar uzkandziu praktiskai nera,o jei siulau tai tik po rimto maisto. Beje,pastaruju maitint nereikia
    Dabar kas mane siandien pravirkde. Leisdama i darzeli vyliausi,kad suveiks bandos inkstinktas ir nevalgymo problema issispres.Deja,jau veik 4-ios savaites vaikas darzelyje nevalgo,svoris krenta desperatiskai.I tualeta sisi be problemu pasipraso arba net pats vienas nueina,tik kelnes po to reikia padeti apsimauti. Kaku dar neiprato prasytis,bet jau pora kartu pavyko.Pietu miego taip pat miega su vaikuciais.I veiklas ar zaidimus kuri laika neisijunge,bet jau vakar lipde su visais plastilinu.Zodziu,adaptacijos geru zenklu lyg ir yra,bet su valgymu tai ne. Siandien uzejau pas seimininkute ir sakau,perduokit aukletojai,kad nepusryciavo namie,kad bent kiek pamaitintu (buna rytu,kad pavalgo koses namie paprases. Tai ji man ir sako:"prasykit,kad aukletojos maitintu,nes buvo viena pavaduojanti aukletoja kokia savaite ir ji maitino jusu vaika ir berniukas valge,pati maciau." Tada as klausiu :" o ka,jusu aukletojos nemaitina ???" Ji sako,kad ne.Va tada ir apsiverkiau. Isleidom vaika i privatu darzeli todel,kad yra jautresnis ir reikia daugiau demesio,o va kokia paslauga gaunam. Tikrai zinau,kad po maza kasneli galima pamatinti,bet bijau,kad aukletojos paprasytos matinti nes jam prie burnytes po pilns sauksta,jis pastums karta,antra ir tada aukletoja sakys,kad vaikas nenori.Nepergyvenciau,jei tas nevalgymas butu diena ar dvi,bet tai tesiasi jau veik menesi ir vaiko svoris krenta.Va dabar jau pradejau stresuoti as pati.Gal kokiu patarimu kas galite? Pati as turbut turiu valgymo sutrikimu kazkokiu. Pries nestuma viskad buvo ok,megavausi maistu,valgiau viska ir buvo malonu tai daryti,svoris buvo normalus,nors bandeliu tekdavo kartais atsisakyti,jokiu drastisku dietu niekada nesilaikiau.Valgyti man buvo malonumas.Gimus vaikui viskas apsiverte. Mano gyvenimas tapo nesibaigiantis stresas ir itampa. Ar vaikas pavalges,ar jam viskas gerai ir tt. O jis kaip tycia nevalgus-30mg kas 4-5 val. Kosmaras. As nuo itampos ir streso nebegaliu uzmigti,guliu ir nemiegu ir taip paru paras. Buvo ir depresija,bepradmybes jausmas,nenoras gyventi ir pan. Kazkaip pati issikrapsciau,nors zinau ir suprantu,kad esu ir liksiu tas zmogus,kuris balansuoja ant ribos i depresija. O pastumeti gali net paprastas vyro priekaistas,kad neva tris metus juk nieko neveikiau (aisku 180 m kv namas blizga tiesiog is nieko neveikimo ir vaikas juk uzaugo kazkaip visa ta laika tik sededamas kedutej,nesvarbu,kad jis ypac judrus ir reikalaujantis ne tai kad daug,o reikalaujantis viso laiko.Kazkur jauciu kad mano pacios gyvenimas baigesi. Ne todel,kad as pati nenoriu rupintis savimi ir bandyt kokios megstamos veiklos ieskot,o todel kad visus tuos tris metus nebuvo laiko net i dusa be skybejimo nueit. Dabar,kai jau siek tiek atsigaunu,kol vaikas darzely,vel panika,ka daryti,jei jis ir toliau taip nevalgys? Mano pacios organizmas ta stresa "atlaike" 2,5 metu,tada dejo su trenksmu infekcija vienokia,infekcija kitoka,ligonine ir tt. Zodziu,gal psichologe pakomentuotu ir patartu,kaip isspresti vaiko atsisakyma valgyti. Beje,gimus vaikui as praradau valgymo dziaugsma. Joks maistas nebeteikia pasitenkinimo,apetiti nebera.

  9. User has not uploaded an avatar
    2016.07.06 07:06 (prieš 2 m.)

    Emilija 6 m. 2 mėn.

    2016.07.06 07:06 (prieš 2 m.)

    Sveiki. Siulyciau vaika nuvest pas gydytojus ir gyliau ieskoti nevalgymo problemos. Kai krenta svoris, o vaikas nesijaucia alkanas, manau kazkas yra negerai, gal kas organizme netinkamai veikia. Vaikai nelinke bedaut ir save ar kitus tokiu budu skriaust. Patarciau ir psichologus aplankyt, gal tai psichologine problema. Ir seip pagal save sprendziu, kad mamai ne prosal paplepet su psichologu, tikrai padeda i pasauli pazvelgt kitu kampu ;)

  10. Laivyte
    2016.07.07 12:59 (prieš 2 m.)
    2016.07.07 12:59 (prieš 2 m.)

    alantukas parašė:
    Sveiki. Nebezinau,kaip elgtis ir ka toliau daryti. Apie viska kiek imanoma nuosekliau isdestysiu. Sunus isejo i privatu darzeli beveik treju metuku. Pirma savaite b…

    Gal ne identiska situacija, bet labai panasi ir pazistama. Vaiko raidos centre yra maitinimosi specialiste, ar kazkaip panasiai ji vadinais. Mums mazai kuo ji praktiskai padejo - t.y. vaikas nepradejo zenkliai daugiau valgyti, bet po susitikimo su ja man kaip mamai palengvejo, siek tiek pakeiciau poziuri i vaiko maitinima ir i jos suvalgoma kieki maisto.
    dar yra tokia tema cia, tutrint laiko galite paskaitineti www.tevu-darzelis.lt/forumas/topic/nevalgiukas-arba-kodel-vaikas-nevalgo

Tema uždaryta

Ši tema yra uždaryta naujiems pranešimams.