Apie vaiko isterijos priepuolius („ožiukus“)

Kas yra vaiko isterijos priepuoliai ir dėl ko jie kyla? Skaityti visą straipsnį
Komentuoti
  1. User has not uploaded an avatar
    2017.05.24 19:10 (prieš 6 mėn.)
    2017.05.24 19:10 (prieš 6 mėn.)

    mulier parašė:
    Kazkas galbut ja sukritikavo del atviru pazastu. Vaikai arba aukletoja. Na vaikai tevams nelinke visko pasakoti ka patiria ka isgyvena. As nuo 12 m iki mokyklos pa…

    Labai tikėtina, kad ir darželyje kritikuoja ar net įžeidžia ne tik vaikai, bet ir auklėtojos. Esu dirbusi mokytojo padėjėja su specialių poreikių vaikais, tai dalyvaudavau pamokose skirtingų mokytojų ir galiu pasakyt, kad keturi iš šešių pradinukų mokytojų tiesiai išvadina durniukais, debiliukais, kritikuoja aprangą ar mokinio reikmenis, nors nuo vaiko nei viena, nei kita nepriklauso. Atrodo, kad ir toks nereikšmingas dalykas, kaip mokytojos pakėlimas vaiko guašo prieš klasę ir pasakymas, kad ir "niekad nepirkit tokių spalvų dažų, ką jis gali nupiešt"... nemanau, kadpirmokas renkasi ką pirkti mokyklai.

    3
  2. Everlyn
    2017.09.13 11:27 (prieš 2 mėn.)
    2017.09.13 11:27 (prieš 2 mėn.)

    Mamos, reikia patarimų. Dukrai beveik 3 m., visada buvo nelengvo charakterio, bet paskutiniu metu jau varo iš proto. Per dieną n kartų ją ištinka isterijos priepuoliai. Nuo paprasto užsiožiavimo, iki klyksmų. Priežastis išprovokuoja pati, pvz. mama, noriu gerti. Gerai, imk. Ne taip padavei, ne ten padėjai, aš nenoriu gerti, o tada jau pirmyn. Būna, kad klykia, kaip skerdžiama, bando rautis plaukus, man trenkti. Pastaruoju metu užeina net naktį - prabunda ir ožiuojasi, rėkia, kažko reikalauja. Pokalbiai nepadeda, girežtas tonas - taip pat. Pradėjau ignoruoti, bet tai vis tiek nepakenčiama. Dar vyras atkreipė dėmesį į ritualus, pvz. rytais palydi tėtį į vonią, jei tėtis nuėjo pats - isterijos, tuomet jau ir bandymas pakartot veiksmą, kaip jai patinka, nebepadeda, nes tiesiog rėkia, isterikuoja ir nieko aplink nesiklauso. Be to, išsiisterikavusi, išsižviegusi (o klykia kartais iki pusvalandžio), staiga tampa kitu vaiku - rami, gera. Ir taip iki kito isterijos priepuolio.
    Ką daryti? Gal reikia specialisto pagalbos jau?

  3. eriikutte
    2017.09.13 11:57 (prieš 2 mėn.)
    2017.09.13 11:57 (prieš 2 mėn.)

    Everlyn parašė:
    Mamos, reikia patarimų. Dukrai beveik 3 m., visada buvo nelengvo charakterio, bet paskutiniu metu jau varo iš proto. Per dieną n kartų ją ištinka isterijos priepuol…

    Apraset panasiai musu situacija,tik musu pagerejus...
    Bet kaip sakot tie ritualai yra ir jeigu ne pagal ja tai jau vajezau... bet jeigu prasideda tokie kaip ne taip padavei ar noriu to ar ano puodelio ir jeigu jau eina link piktumo tj visada perspeju,kad jeigu pati nezino ko nori tj isvis negaus o jeigu isterikuos eis nusiraminti ant laiptelio arba i savo kambari. Kai nusiramina,apsikabina,pabuciuoja ir tik tada pasiskinu nes pries tai ji tikrai nieko negirdi...

    2
  4. Boružėlytė
    2017.09.13 13:25 (prieš 2 mėn.)

    daktariukė 2 m. 3 mėn.
    programukas 4 m. 11 mėn.

    2017.09.13 13:25 (prieš 2 mėn.)

    Everlyn parašė:
    Mamos, reikia patarimų. Dukrai beveik 3 m., visada buvo nelengvo charakterio, bet paskutiniu metu jau varo iš proto. Per dieną n kartų ją ištinka isterijos priepuol…

    Kadangi po isterijos nusiramina, manau, kad vaikas tiesiog nemoka/neturi galimybių kitaip išsikrauti. Visos mažos ir didelės nuoskaudos kaupiasi "emocijų kuprinėje", kuriai prisipildžius viskas išsilieja isterijos pavidalu. Isterija dėl gėrimo nebūtinai reiškia, kad kilo toks didelis pyktis dėl gėrimo, tiesiog to mažo dirgiklio užteko, kad viskas išsipiltų iš kuprinės. Kai kurių vaikų kuprinės prisipildo labai greitai ir jiems reikia dažnai išsikrauti.

    Kai prasideda isterija, būkite prie vaiko. Nepykite, nemoralizuokite, jokiu būdu neignoruokite. Vaikui sunku, pats turbūt nesupranta, kas vyksta ir kodėl tiek daug pykčio ir agresijos iš jo liejasi. Jūsų tikslas - parodyti, kad suprantate, kad esate šalia, kad norite padėti ir kad vaikas saugiai gali išsiverkti. Jeigu isterijos metu padarė kažką neleistino (pats jausmų iškrovimas yra leistinas!), pavyzdžiui, trenkė Jums, apsiraminus nubrėžkite empatiškai ribą (supratimas+saugumas+esmė+paaiškinimas): aš suprantu, kad Tau pikta/liūdna/negera, nes ..., tačiau aš esu šalia ir aš Tau padėsiu, aš Tavimi būtinai pasirūpinsiu, o Tu turi įsidėmėti, kad muštis negalima. Mes esame šeima, mylime vienas kitą ir net sunkiais momentais vienas kitą palaikome apkabindami, paguosdami ir jokiu būdu neskriaudžiame vienas kito.

    Jeigu Jūs drausite isterijas, niekas nuo to nepasikeis. Arba bus dar blogiau. Vaikui reikia išsikrauti. Tam yra du būdai - paverkti arba pasijuokti. Jei laiku emocinė kuprinė šiais dviem būdais nepatuštinama, anksčiau ar vėliau viskas išsilies nepatogiu/netikėtu metu isterijos forma.

    Apie paverkimą. Verkimas - tai reikalinga ir svarbi veikla, verkdamas vaikas nusimeta emocijų naštą. Kai jaučiate, kad vaikas darosi irzlesnis, suraskite laiko pasisodinti ant kelių ir pasišnekėti apie tai, kas slegia širdelę. Jeigu pokalbio metu pradės lietis ašaros, puiku - Jūs esate šalia ir vaikas saugiai gali atsiverti. Isterijos artimiausiu metu greičiausiai pavyko išvengti.

    Nors iš savo patirties turiu pastebėti, kad anaiptol ne visada lengva tą padaryti. Mano sūnus tiesiog "nepasirašo" tokiems pasikalbėjimams, jis linkęs viską ignoruoti (nematau, neapšneku, vadinasi, nieko nėra). Tad man belieka gaudyti išsiverkimo momentus kol dar mažas ožiukas neperėjo į nevaldomą isteriją. Jei tik pamatau, kad vaikas graudinasi ar kažkoks menkniekis suerzina, stengiuosi pakviesti/įkalbinti apsikabinti ir pasikalbėti. Su dukra, tuo tarpu, labai paprasta šiuo atžvilgiu, pati pasako "man pikta" ir apsiašarojus ateina nusiraminti.

    Apie pasijuokimą. Nuoširdus juokas - tai gamtos užprogramuotas būdas atsikratyti prisikaupusių streso hormonų ir pasijusti geriau. Kutenimas netinka, nes vaikas jaučiasi bejėgis. Labiausiai tinka visokie kvaili žaidimai, kurie įgalina vaiką ir prajuokina - pvz., aš Tave pagausiu; kur Tu bėgi, aš tuojau Tave pagausiu; Tu labai lėtas, pagausiu pagausiu (bet pagauti taip ir nepasiseka, vaikas "greitesnis" arba tėvas/mama pargriūna, užkliūna ir pan., kas dažnai vaikams sukelia daug juoko). Kasdien žaidžiant tokius žaidimus 1) mažėja neigiamų emocijų apkrova vaikui 2) stiprinamas tarpusavio ryšys 3) pritaikius žaidimą konkrečiai situacijai galima pagelbėti išspręsti kažkokią problemą (kaip kad nenorą apsirengti ryte ir pan.).

    Čia ir dabar prigalvoti žaidimų gali būti sudėtinga. Ypač, jei akistatoj su iššūkiu dingsta net ir tas menkas turimas išradingumas, kaip kad man būna. Patyrus nemalonią situaciją, kuri, įtariu, pasikartos, stengiuosi ją išanalizuoti, apgalvoti, mintyse pasidėlioti, kaip žaismingai kitą kartą galėčiau ją išpręsti. Pvz., pas mus prasidėjo lietūs, nebesinori dviračiu vežti sūnaus į mokyklą, bet jei einame, tai jis kaip vėžlys - nepadeda jokie aiškinimai, kad bus per mažai laiko pažaidimui ir atsisveikinimui mokykloj, nepadeda raginimai paskubėti, nepadeda jokie papirkinėjimai. Bet jei pasakau, kuris pirmas prie to stulpo nubėgs - lekia kaip užvestas.

    Aišku, kartais susimąstau, kaip čia gaunasi, visi kaip vaikai eina ir nueina, o man reikia užsiiminėti triukais. Kaip čia iš šono nesolidžiai atrodo. Paskui susimąstau į kitą pusę - o kodėl mes negalim mėgautis ėjimu į mokyklą, kodėl negaliu užsimerkti ir nematyti aplinkinių ir 100% susikaupti žaidimui su vaiku. Juk tas mūsų ėjimas tik 5 minutės...

    Žodžiu, kai ištiks kritinė situacija, nebijokit rinktis sprendimą vardu "meilė". O kad tų situacijų būtų kuo mažiau - netingėkit žaisti

    19
  5. irasirt
    2017.09.13 14:17 (prieš 2 mėn.)

    Mažylis <3 1 m. 1 mėn.

    2017.09.13 14:17 (prieš 2 mėn.)

    Boružėlytė parašė:
    Kadangi po isterijos nusiramina, manau, kad vaikas tiesiog nemoka/neturi galimybių kitaip išsikrauti. Visos mažos ir didelės nuoskaudos kaupiasi "emocijų kuprinėje"…

    Labai nuostabiai viska apraset! Aciu! Gal turite kokiu pastebejimu del mazesniu vaiku oziuku? Manasis kai ko nors negauna tuojau pat, iskart losiasi atgal ir griuna. Kartais tai tampa netgi pavojinga, pvz vakar uzsinorejo kempines ir griuvo voniojo atbulas, vos spejau pagauti... nezinau ka darau ne taip nepildau visu jo uzgaidu, bet ir nesakau visada ne... stengiuosi nubrezti ribas, bet ir gana daug leidziu tyrineti aplinka ir imti ivairius daiktus. Taip pat apkabinti, paglostyti nugaryte ir t.t. kai uzeina piktumo protrukiai..

    1
  6. Boružėlytė
    2017.09.13 23:13 (prieš 2 mėn.)

    daktariukė 2 m. 3 mėn.
    programukas 4 m. 11 mėn.

    2017.09.13 23:13 (prieš 2 mėn.)

    irasirt parašė:
    Labai nuostabiai viska apraset! Aciu! Gal turite kokiu pastebejimu del mazesniu vaiku oziuku? Manasis kai ko nors negauna tuojau pat, iskart losiasi atgal ir griuna…

    Taip neseniai tie mano vaikai mažesni buvo, bet kažkaip jau prisimiršo... Na bet bandysiu kažką paporinti.

    Saugumas kas be ko pirmoj vietoj. Tokioj netikėtoj situacijoj kaip aprašyta vonioj, jei jau nepavyko išvengti pykčio, tai darbas numeris vienas yra saugiai palikti vonią ir nieko čia per daug neišgalvosi.

    Lošimasis atgal ir griuvimas - tokia Jūsų vaiko kalba. Žodžių dar nėra, tai vizualiai parodo "ne/noriu". Kiek įmanoma, stenkitės pažindinti su emocijom, kalbėti apie jas. Kai jau griūna, tai vargu, ar tuo metu klausys. Bet galima gi ir ramybės būsenoj - skaityti atitinkamas knygutes, daryti grimasas (patinka, nepatinka, pikta, liūdna, verkiu), modeliuoti žaidimu su meškučiu (pvz., kaskart kai vaikas numeta meškutį, Jūs apsimetat, kad verkiat, nes meškučiui liūdna, skauda, paimat, paglostot, vėl paduodat vaikui).

    Kai norit pasakyti kažkam ne, įtariat, kad bus dėl to drama, tai pasakymas neturėtų būti griežtas ir plikas. Pirmiausia susitapatinam su vaiku, pasitikslinam, ko jis nori. Tada paaiškinam, kodėl ne ir pasiūlom alternatyvą ar nukreipiam dėmesį. Pvz., prašo peilio.

    Susitapatinam. "Tu labai nori peilio? Įdomus daiktas?" Kai vaikas jau šiek tiek gaudosi, koks žodis ką reiškia, išgirdęs "peilis" jis suklus - aha, vadinasi, mama suprato, kas mane domina. Jei dar nesigaudo ar nežino to žodžio, peilio paėmimas į rankas ar parodymas pirštu į jį, tuo pačiu visk verbalizuojant, galėtų būti tas ženklas, kad Jūs abu "kalbat" apie tą patį.

    Pagrįstas "ne". Pirštu priliečiam peilį ir pasakom "au, skauda". Jei vaikas daugiau supranta ir gali ilgiau klausyti paaiškinimų, tai galima pridėti visokius "peilis labai aštrus ir gali sužaloti, su peiliu gali dirbti tik mamytė ir tėvelis". Jei vaikas nekantrus, tai tiesiog apsiribojam su "au, skauda" ir skubam prie kitos dalies, kol nespėjo nusiminti

    Alternatyva. Nešam vaiką kažkur toliau ir "o gal Tu norėtum su manim knygutę paskaityti?". Arba nukreipiam dėmesį "oho, pažiūrėk koks paukštis skrenda! einam prie lango pažiūrėti, kur jis dabar skris?" Atmintis jų dar trumpa, greičiausiai pamirš tą peilį.

    Kai kuriais atvejais gali tikti nusiraminus aptarti situaciją, bet čia gal labiau dar kiek vyresniems.

    11
  7. irasirt
    2017.09.14 07:14 (prieš 2 mėn.)

    Mažylis <3 1 m. 1 mėn.

    2017.09.14 07:14 (prieš 2 mėn.)

    Boružėlytė parašė:
    Taip neseniai tie mano vaikai mažesni buvo, bet kažkaip jau prisimiršo... Na bet bandysiu kažką paporinti.

    Aciu labai! tikrai naudingi patarimai..

    1
  8. Boružėlytė
    2017.09.17 22:03 (prieš 2 mėn.)

    daktariukė 2 m. 3 mėn.
    programukas 4 m. 11 mėn.

    2017.09.17 22:03 (prieš 2 mėn.)

    irasirt parašė:
    Aciu labai! tikrai naudingi patarimai..

    Pabandėt? Ar veikia bent kiek? ;)

  9. irasirt
    2017.09.18 06:48 (prieš 2 mėn.)

    Mažylis <3 1 m. 1 mėn.

    2017.09.18 06:48 (prieš 2 mėn.)

    Boružėlytė parašė:
    Pabandėt? Ar veikia bent kiek? ;)

    Na demesio nukreipima jau seniau naudojau, tai su juo visaip buna - ir pasiseka, ir nelabai . Bet man naujiena buvo tai, kad visada atkreipti demesi i tai, ko vaikas nori. Anksciau nepagalvojau, kad gali del to vaikas susinervinti. O juk tikrai taip logiska, jei jis rodo i kazka, tarkim peili, o as apsimetu, kad jo nera ir rodau kitus daiktus todel dabar visada paaiskinu kas ir kaip. Matau, kad klauso ir ziuri. Kartais lyg praso pakartot ka sakiau, vel parodo, vel pakartoju ir vel klauso. Tarsi koks zaidimas gaunasi nezinau ar oziuku pamazejo, bet kad sis aiskinimas jam i nauda tai faktas kaip blynas!

    1
  10. Boružėlytė
    2017.09.18 12:19 (prieš 2 mėn.)

    daktariukė 2 m. 3 mėn.
    programukas 4 m. 11 mėn.

    2017.09.18 12:19 (prieš 2 mėn.)

    irasirt parašė:
    Na demesio nukreipima jau seniau naudojau, tai su juo visaip buna - ir pasiseka, ir nelabai . Bet man naujiena buvo tai, kad visada atkreipti demesi i tai, k…

    Smagu. Aš apie šitą principą "connect then redirect" pirmą kartą išgirdau skaitydama knygą apie "Whole-brain child". Ten yra daugiau strategijų, kaip reaguoti į situacijas, kad būtų naudinga vaikui. Knyga turi "santrauką ant šaldytuvo":
    www.drdansiegel.com/pdf/Refrigerator%20Sheet--WBC.pdf Kai kuriuos dalykus labai mažiems pritaikyti sunkoka, bet gal pravers vėliau. "Move it or lose it" su sūnum irgi gan anksti pradėjau taikyt. Toj santraukoj gal ne visai aiškiai parašyta neskaičius knygos, bet principas toks, kad jaučiant artėjantį ožį gerai yra pasiūlyti vaikui kažką aktyvaus - judesys "sustato" smegenų reakcijas į vietas.

    Tie patys autoriai dar turi kitą knygą, ji išversta ir į lietuvių kalbą - "Auklėjimas be dramų". Ten principas "connect then redirect" esminis. Neradau lietuviškos, tik anglišką santrauką: www.drdansiegel.com/pdf/Refrigerator%20Sheet--NDD.pdf

    1
Žinutės parašytos:
Naujas komentaras