Vaikas
ylatyla parašė:
tai seneliai dar ir privatų darželį turės apmokėt? seneliai turi savo gyvenimą, kodėl turi mokėti už dukros klaidas?
Jei šeimoje žmonės yra palaikantys vieni kitus ir gali padėti, jie padeda. Jie to neprivalo, bet jei turi noro ir galimybių gali.
Jei to ryšio nėra, tada nei privalo, nei padės.
Faustaa parašė:
Su jumis sutinku,tik ne su ta dalim,kai vaiką augina seneliai ir auklės. Pati nemažai laiko (visas vasaras,žiemos ir kitas atostogas) praleidau kaime su močiute ir …
Mano ryšys ir su mama ir su tėčiu puikus. Su seneliais taip pat. Tai matyt kiekvienai šeimai skirtingai. Baigė mokslus ir grįžo manęs auginti nuo pradinių klasių, laiko ryšiui susiformuot buvonsočiai. Taip pat ir kiekvieną savaitgalį grįždavo,kol studijavo. Nesakau, kad variantas idealus. Bet dalinuosi patirtimi, kad suderinti dalykus lanksčiau žiūrint ir turint palaikymą- įmanoma.
Rovela parašė:
Aš net nesuprantu kodėl jus taip jautriai užkabino mano žinutė? Aš lygiai taip pat pasidalinau savo pozicija atsakydama į autorės klausimą. Kaip AŠ jaučiausi būdama…
Kad jau paklausėt... Tai pavydas abskritai žalingas dalykas. Pavydas trukdo džiaugtis esama padėtim ir skatina kažkokią nesveiką konkurenciją.
Ir aišku, pavydinima to ko neturim. Pvz jūs draugei ramios kavos, ji jums gal jūsų šeiminės padėties. Autorė pavydės šėlstančiam jaunimui, o tikrai kažkas iš jos bendraamžių pavydės jai... Nes tikrai yra merginų, kurios svajoja tapti jaunom mamom. Ir tt...
Prieš pradedant lytinius santykius labai svarbu suprasti ,kad net ir saugantis išlieka tas mažytis procentas tikimybės neplanuotai pastoti. Tą procentą turim visos, turiu ir aš, nors ir turiu spiralę. Planuoji vienaip, išeina kitaip. Tai tiesiog gyvenimas. Bet aš už gimdymą. Vaikutis yra maža kruopelė kuri jau viską jaučia. Galbūt net širdutė plaka. Tai jau gyvas žmogutis.
Autore, jūs jau turite daug, šeimos palaikymą, kai aš pastojau 18 metų iš mano šeimos buvo kalbos apie abortą, net iš mano sesers, ko tikrai nesitikėjau.
Pradžia buvo sunki, bet vaikai greitai auga, pasimiršta tos nemigo dienos.
Tėvai neprivalo padėti, bet tokioje situacijoje manau jūsų vienos nepaliks. Man buvo kitaip pati turėjau su vyru viską daryti. Darėm daug klaidų, mokėmės iš jų ir augant vaikams augome ir mes, kaip tėvai kaip asmenybės.
O dėl tų vakarėlių tai žinokit tokie ir vakarėliai, nusigerti iki žemės graibymo, prisifotkinti gėdą darančių fotkių su ala draugėm su kuriom duodu gerus 95 procentus tikimybės net nebebūsit draugėm po penkių metų. Tai tokie ir šėliojimai. Vardan ko? Prisiminimų apie jaunystę kvailystę? Su savais vaikais tiek prišėliojau, prisikarsčiau po medžius, išsipurvinau smėliu nuo galvos iki kojų, voliojausi po žolę kaip šuo. Vardan ko? Dėl neišdildomų prisiminimų kaip su vaikais veikiau kažką linksmo, dėl nuotraukų į kurias būdama 40+ metų žiūrėsiu ir brauksiu liūdesio ašarą kad vaikai jau užauginti. Va čia tai prisiminimai, o ne kaip grįžinėjau mano svirduliuodama apvemtais batais.
Dėl kelionių tai ir vėl įmanomas dalykas ir su vaikais, jie nėra kliūtis tik stimulas būti geriausia savo versija.
Mokslai? Žinot, aš vidurinę baigiau su jau dviem vaikais, gyvendama užsienyje. Viskas įmanoma. Jūs jau abiturientė, kol vaikas gims ramiai pasibaigti galėsit tą vidurinę. O dėl studijų, galima studijuoti ir neakivaizdžiai. Visada yra būdų kaip iš gilaus ežero išlipti kuo sausesniam, tereikia nepasiduoti. Lengviausias kelias šiuo atveju ,tai abortas.
Balta gazelė parašė:
Mano ryšys ir su mama ir su tėčiu puikus. Su seneliais taip pat. Tai matyt kiekvienai šeimai skirtingai. Baigė mokslus ir grįžo manęs auginti nuo pradinių klasių, l…
jums pasisekė 😉
Anonimas366 parašė:
Esu 18 metu mergina, nesenai sužinojau kad laukiuosi. Pasakiau šeimai, šeima palaiko ir sako kad ir koki sprendimą nuspręsiu priimti mane palaikys. Galvoju apie nėš…
Studijuočiau, pažinčiau pasaulį, susikurčiau pagrindą po kojomis ir tik po to gimdyčiau. Žinokit tikrai bus sunku, tikrai reikės daryti normalią pertrauką, būtu vien su vaiku. Kada baigsit (jei baigsit) kokias studijas čia jau neaišku. O dar klausimas kaip su vaikinu santykiai, tikriausiai nemaža tikimybė, kad liktumėte viena su vaiku. Tai dar didesnis vargas. Dažnai labai rožine spalva ta motinystė paišoma, tai klaidina dar vaikų neturinčias. Iki vaiko visada dirbau per du darbus, bet tokio sunkaus darbo kaip motinystė aš nežinau. Visas laikas tik vaikui, jokios savirealizacijos nėra. Na nebent žinoma augins seneliai.
Nuspręsti turėsit Jūs pati, čia kiek patirčių tiek ir nuomonių. Yra super mamų, kurios atrodo sutvertos motinystei, tačiau kitoms tas jausmas turi užaugti.
Vaikai tikrai nekliūtis, bet gyvenimo įšūkis užauginti juos žmonėmis.
Jūs pasiruošusi tam?
Ar esat emociškai subrendusi auklėti ir mokyti?
Prieš 12 metų aš tokioje pačioje padėdyje buvau kaip ir Jūs, ir visi sakė tą pati, kad užaugs, galėsim kartu keliauti, meilė vaikui bus begalinė, mokslus pabaigsiu, tėvai padės. Užauginsim. Taip ir yra. Auga sveika, nuostabi mergaitė, bet aš emociškai nebuvau pasiruošusi tapti mama ir nešti atsakomybę už kitą. Nebuvau pasiruošusi stebėti bėgančius metus, auganty vaiką, draugus, kurie atitolo, nes interesai pasikeitė. Aš tik laukiau kada ji užaugs ir bandžiau daryti du kartus viską daugiau, kad tik kompensuoti savo atiduotą laiką, nors motinyste turi mėgautis.
Dabar, su antra dukra, aš mėgaujuosi ir man ji kaip stebuklas, o ne pareiga.
Ir ne, nekeisčiau savo vyresnės dukrą į nieką, bet jeigu ji ateitų pas mane 18 metų neščia ir klaustų ką daryti, palaikyčiau abu sprendimus, bet nelinkėčiau tapti mama tokia jauna.
Yra laikas mokytis gyventi ir vėliau tas išmoktas pamokas pritaikyti ir patikėkit, žymiai lengviau mokytis, kai esi atsakingas tik už save.
Amajaa parašė:
Studijuočiau, pažinčiau pasaulį, susikurčiau pagrindą po kojomis ir tik po to gimdyčiau. Žinokit tikrai bus sunku, tikrai reikės daryti normalią pertrauką, būtu vie…
Jei nebijoma vaiko ankti išleisti į darželį anksti nuo 1 metukų (mano karjeros srityje daugybė moterų nuo tokio amžiaus leidžia), laiko savirealizacijai tikrai užtektinai. Ypač, jei vaikas tik 1, jei keli vaikai, sunkiau. Aišku rožinius akinius reikia dėti į šoną.
Plius jei žmogus paskęsta tobulos motinystės fantazijose - mano, kad vaikas turi gyventi ir būti migdomas tik ant rankų, nepaleidžia, neleidžia nei kiek zirst, bijo vaiką kitose patikimose rankose palikti, susitapatina su vaiku ir šneka "mes kakojome, mes valgėme, mes miegojome", mišinį įsivaizduoja, kaip siaubą ir dėl žindymo odą yra pasiruošus mama nusinert, jaučia negalinti eit į vonič, kol vaikas paverkia ar pan; žliumbia kartu su vaiku ir stresuoja jei lelia automobilinėj kėdutėje kurį laiką šaukia, kol reikia nuvyk iš taško A į B, ir dėl to vengia kelionių automobilu, nors reikia - tada tikrai nėra visiškai laiko nei sau, nei savirealizacijai ir motinystė atima gyvenimą.
Bet jei anksti išmokoma vaiką savarankiškai užmigt, nebijoma mišinuko, nebijoma etapinių "random" vaiko paverkimų, ar paverkimų dėl kurių nelabai tiksingai ir gali paasistuot vaikui, nebent extra komfortint, tai tikrai užtenka dienoje laiko ir savo, ir vaiko poreikius sutalpint. Aišku, ta gretima parama - tėtis, močiutė, senelis dar daugiau duoda. Tada jau ir studijas pvz. ne dienines, o ištęstinės formos galima pasibaikt. Nors gal ir dienines. Mano tėvai dienines baigė.
Aš pirmadimio 27 m. susilaukiau, Jau buvau du magistrus baigusi, bet tų "motinystės" pūkų rezervuotas kiekis. Vyresnėliui tuoj 4 m. nuostabu klausyt jo dienos įspūdžių darželyje, su juo šnekėtis apie pasaulį, kartu gamintis vakarienę, skaityti pasaką. Kai nevaikštantį metinuką leidau į lopšelį pirmai dienai, buvo tų pūkuotos motinystės šalininkių, kur sakė - gailėsies, kad pati nesi šalia, kai vaikas žengia pirmus žingsnius. Nu ir lelia darželį žengė, auklėtoja atsiuntė video, gražus video. Dėl to, kad to nemačiau gyvai - jokios savigraužos nejaučiu, kas svarbu - vaikas sveikas ir vaikšto. ❤️O jau kas jį pirmas pamatė vaikštantį, ilgo gyvenimo neapsakomos smulkmės dalykas 🙂
Pastojau su pirmu kai man ir vyrui buvo 20 metu. Buvom dieninio skyriaus studentai. Jokios pagalbos neturejom is seneliu, auklems pinigu nebuvo, auginom patys. Baigem abu ir bakalaurus ir magistrus. Po mokslu baigimo susilaukem antro vaiko, o trecio vaiko 35+. Dziaugiausi visais nestumais ir vaikais. Nieko nekeisciau. Ankstyvas nestumas netrukde nei mokslams, nei karjerai. Cia tik noro klausimas. Keliones atsirado jau tik praauginus pirmus du vaikus.
Taip vaikai stebuklas, džiaugsmas, begaline laime kai yra seima normali ir galinti vaikams duoti ne tik meile, bet ir laika, demesi. Vaikus reikia ir pamaitinti, ir aprengti, o kur dar pramogos? Bureliai… 18 m gimdyt mano manymu per anksti, nes negi Jusu vaikus augins mama??? 25 as pirmo susilaukiau ir tai atrode, labai sunku, pagalbos nelabai ir tebuvo is seneliu, gerai, kad bent pinigu turejom, galejom aukles pasikviesti kai reikedavo. Ir tai sakyciau ankstoka, atrodo dar daug kur norejosi pakeliauti, o negali, nes reikia visur su vaiku, o su vaiikais iki kokiu 6 m keliauti nelabai pailsedavom, ismesti pinigai i bala Madeiroje, Tenerifeje ir t.t. , paskui dasibaigti dar aukstaji viena galejau, o ne vaikus auginti. Bet jau buvo kaip buvo , matyt lemta buvo taip, bet cia labiau vyro inciatyva buvo ir noras kuo greiciau susilaukti mazylio. Susitikom, isimylejom, susituokem, ir atrodo nieko daugiau tuo metu nereikia
Tai Jusu atveju tikrai negimdyciau, dar visas gyvenimas pries akis, nes su vaiku nebus jau laisves nei kur isvaziuot nei kam palikt, reikes prasyt ir klaust leidimo mamos.🫣 o poto dar ir nepatenkintos bus kad tenka priziureti anukus…
12 testuotojų vertinimai
7 testuotojų vertinimai
7 testuotojų vertinimai
Kas yra vaiko teisės? (+2)
Naudingos dovanos lankant kūdikį: kaip išrinkti ir ką pirkti?
Preeklampsija ir eklampsija
Dažniausi klausimai apie cezario pjūvį (+2)
Kada ir kaip atlikti nėštumo testą
Kaip reagavote į pavojaus pranešimus? (3)
Finansinė parama jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą
Gimdos mioma (+3)
Kaip susitarti su nepaklusniu vaiku?
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka (kompensacija už auklę) 2026 m. (+2)
Laukiuosi man 39, bet gimdysiu jeigu viskas vystisis gerai, jau būdama…
čia gali rasi pagal tai kokį mėnesį ir metais gimęs lėliukas
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutėsIntrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI)Nėštumo testo „vaiduokliai“
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
