2 metus esu santykiuose su vyru, kuris mano supratimu yra tiesiog neadekvatus. Išsiskirti nepavyksta, nes jis mane persekioja, nepalieka ramybėje, bet iš dalies ir aš pati kalta, nes po ilgesnio (pvz. 2 mėnesių) išsiskyrimo, nesimatymo pradedu jaustis vieniša, ir atsiliepiu į jo prašymus ir skambučius.
Vyras po pusmečio draugystės buvo neištikimas, permiegojo su kita. Vėliau paaiškėjo, kad mums pradėjus bendrauti jis gyveno su kita moterimi.
Daugybę kartų nutraukinėjau santykius. Esu kvietus policiją dėl išlaužtų durų. Deja, praėjusią savaitę aš vėl pasimoviau su savo ilgesiu ir kaltės jausmu, ir atsiliepiau į jo skambutį. Bendravimas vėl užsivedė. Kelios dienos atrodo lyg ir nieko, bendraujam, jis daug rašo/skambina.
Ir tada prasideda seni bairiai: pavyzdžiui - trečiadienį DINGO.Tiesiog vakare dingo. Skambinu. Belekiek kartų skambinu - neatsiliepia. Galiausiai prisiskambinau, paprašiau į jungti kamerą - pasirodo jis miegojo nuo 18:00 iki 20:30. (Jis dirba ofise nuo 8:00-16:00). Susinervinau, bet kadangi buvom sutarę, kad stengsiuos ramiau reaguoti, atsiprašiau, ir lyg ir susitaikėm.
Kitos dienos vakaras: vėl tas pats. Dingo. Skambinu. Vėl žmogus miega...
Ar normalu suaugusiam vyrui miegoti po 14-16 valandų per parą? Paklausiau jo, kas vyksta naktimis, jei miega kaip kūdikis po 24 valandas... Nes įtariu, kad turūbt tiesiog naktimis chat'ina su kitomis, ar žiūri porno, ar dar kažkas vyksta (mes kartu negyvenam, jis gyvena kitame mieste).
Realiai visą vakarą praverkiau, nes jaučiuosi tiesiog beviltiškai, noriu nutraukti šituos santykius, išeiti iš jų, pamiršti tą žmogų. Ir vis pati grįžtu. Jis prilenda. Net nebežinau, ką daryti. Nes ir pati esu kalta, kad vis dar turiu jam kažkokią trauką ir simpatiją. Kaip narkomanė...