milda_lu parašė:
Prenatalinė chromosomų anomalijų patikra ir yra pirma genetiko echo+prisca. Tai gal jums tą ir darė, tik prisca kartos dėl kažkokių priežąsčių.
Aš irgi manau, kad prisca darė
milda_lu parašė:
Prenatalinė chromosomų anomalijų patikra ir yra pirma genetiko echo+prisca. Tai gal jums tą ir darė, tik prisca kartos dėl kažkokių priežąsčių.
Aš irgi manau, kad prisca darė
Sveiki,mm buvo sausio 2d.,ciklas ejo kaip laikrodukas,jokiu velavimu,10d.sv.krajavimas kazkur apie sav.,is pradziu is vienos kruties bego mazas lasiukas balksvo skyscio,dabar paspaudus jau is abieju,mm nera dar,ciklas 31d.,pagal mano metus jau premenopauze ar kazkas blogiau?
Sveikos, kaip laikotės laukiančios ir jau sulaukusios? Neseniai supratau, kad su savo padėtimi smarkiai iškrentu iš savo draugų rato... mūsų aplinkoje nėra besilaukiančių šeimų, visų vaikai jau paauginti ir reikalai visai kiti. Kai pradėjom dalintis savo naujiena su draugais, visi džiaugėsi ir sveikino (gal kažkas net ir užsikrės panašia mintimi ), bet visumoje jaučiu kad daugelį nustebinome su šiuo savo vėlyvos tėvystės planu Pradėjau galvoti, kad visai norėčiau aktyviau pabendrauti su 40+🤰🤱, nes tai visai kitokia patirtis nei anksčiau, bet net nežinau kur tokios "savipagalbos" grupės renkasi. Gal matėt kokį kanalą insta ar fb?
milda_lu parašė:
Sveikos, kaip laikotės laukiančios ir jau sulaukusios? Neseniai supratau, kad su savo padėtimi smarkiai iškrentu iš savo draugų rato... mūsų aplinkoje nėra besil…
Labas. Jaučiuosi puikiai, nors baimės, ar tikrai viskas bus gerai - nepaleidžia ir matyt nepaleis, kol nelaikysiu ant rankų savo mergytės
Mano aplinkoje tai darbe labai jaučiasi - nesibaigiantys posėdžiai, susitikimai, komandiruotės ir visi gali laisvai dalyvauti, vaikai seniai atskirai gyvena, o aš jau saugaus, labiau nuotoliu Bet man kažkaip gerai, jaučiuosi puikai, labai laukiu susitikimo su kūdikėliu ir nuostabios vasaros prieš akis 😍
milda_lu parašė:
Sveikos, kaip laikotės laukiančios ir jau sulaukusios? Neseniai supratau, kad su savo padėtimi smarkiai iškrentu iš savo draugų rato... mūsų aplinkoje nėra besil…
As irgi dazniau sulaukiu nustebusiu israisku arba uzuojautos zvilgsniu arba tiesiog pasimeta zmones ir nesupranta ka sakyt 🤭 sunku matyt tokias reakcijas... ypac kai pasiskaitai kaip kitu artimieji, kolegos net apsiverkia is laimes 🙄 na bet reik kazkaip nekreipt per daug demesio 😊
Sveikos.o mes dar vis tebeplanuojam..manau nerimauti dėl aplinkinių reakcijų nereikėtų..bet įsivaizduoju jei mums pavyktų-kokia pvz.darbe būtų reakcija, nes man jau daugiau nei 40++😉 na bet kaip sako, jei moteris gali pastoti,vadinasi gali ir gimdyti jei tokių metų dievulis jai dar suteikia šansą🙂
Juk@ parašė:
As irgi dazniau sulaukiu nustebusiu israisku arba uzuojautos zvilgsniu arba tiesiog pasimeta zmones ir nesupranta ka sakyt 🤭 sunku matyt tokias reakcijas... ypac ka…
Dėl reakcijų man gal ne taip ir svarbu, juolab, kad dauguma tikrai pozityviai reaguoja. Jaučiu, kad jau norisi daugiau pabendrauti su 40+ besilaukiančiomis ar jau turinčiomis mažus vaikus, nes mano aplinkoje tokių 0. Tas vienišumas irgi toks savotiškas jausmas. Gal sakau kokia grupę 40+ pasimatymams organizuoti
milda_lu parašė:
Dėl reakcijų man gal ne taip ir svarbu, juolab, kad dauguma tikrai pozityviai reaguoja. Jaučiu, kad jau norisi daugiau pabendrauti su 40+ besilaukiančiomis ar jau t…
Aš asmeniškai už visokius pasimatymus, ypač kol dar atostogose 😄
Kaip smagu matyti atgijusią šią grupę.
Mano istorija, kad aš jau nebesitikėjau turėti antro vaikelio, tad džiaugiausi savo vienintele dukrele. Bet vyras kažkaip "nenuleido ginklų" ir vis tikėjosi
Pirmiausia darbe sužinojau, kad mano kolege už mame 10metų jaunesnė laukėsi. Kadangi artimai bendravom labai džiaugiausi už ją. Galiausia praėjus pusmečiui sužinau, kad ir aš laukiuosi įdomiausia, kad vos jaunesnė pavaduotoja, kuriai 40 metų ir pasirodo laukiasi. Aš dar darbe niekam nieko neskau, nes dar pati pradžia. bet matau kaip apkalbama pavaduotoja, kad va tokiam amžiuje laukiasi. O aš patyliukais galvoju oi tai ka galvosite kai sužinosite, kad ir aš už ją vyresnė lauktiuosi or vėliau, kaip kuri rašo kažkuri čia mama, iš reakcijų aišku, kad žmonės pasimeta, keistai reaguoja. Net savo mamos reakcijos nesupratau ar labai džiaugiasi. Žinau, kad džiaugiasi visi artimi draugai ir mes patys. Vyresnėlė dukrytė sužinojusi ir nelabai apsidžiaugė. Su ja nuoširdžiai pasikalbėjom, kas keisis. Atsakėm į jos rūpimus klausimus. Lyg nurimo. Bet man kaip mamai jis nuotaikos vis tiek truputį įnešė nerimo. Šiaip visą nėštumą norėjosi, kad tik viskas būtų mažylei gerai. Prisikaičius istorijų, tai sekiau kiekvieną savaitę ir kokia tikimybę išgyventi, jei gintų anksčiau. 12 savaitę sužinojom, kad turėsim dar vieną mergytę. 24 savaitę man nustatytas GD, leidausi insulino. Turėjau anksčiau gimdyti planiniu cezariu, kuris mano džiaugsmui praėjo labai sklandžiai. ir va jau beveik trys mėnesiai mūsų nuostabiai dukrytei. Kas įdomiausia, kad gimus sesei vyresnėlės nuotaikos pasikeitė kardinaliai. Labai myli sesę ir pradžioje net su tėčiu konkuravo, kuris daugiau laiko laikys mažėlę ant rankų 😀
Tik iš tiesų minusas, kad tarp artimos aplinkos nebėra panašaus amžiaus, kas tokius mažiukus augina. Tad tikrai jungčiausi prie brandžių mamų pabendravimui ;)