minibraske parašė:
Bandysim, tikėsimės gerų rezultatų
Ne bandykit, o tiesiog darykit! Viskas bus gerai!
minibraske parašė:
Bandysim, tikėsimės gerų rezultatų
Ne bandykit, o tiesiog darykit! Viskas bus gerai!
minibraske parašė:
Dar nepaminejau, kad vaikas į mane retai kada reaguoja. Pavyzdžiui, kai jis pamato tėvą ar močiutę (draugo mamą) - šypsosi, seka akimis kur eina ką daro. Į mane ret…
Kaip sauksi taip atsilieps 🤷🏻♀️ jus kuriat rysi su savo vaiku...visi zmones kuria rysi su vaiku, mamos tecio mociutes tetos brokio seses....visi turi savo unikalu rysi su kiekvienu asmeniu...jis neatsiranda savaime, rysys yra kuriamas... vaikai gimsta tyri...ignoruoti engti jie ismoksta is aplinkos
Zivilekkk parašė:
O jis yra isbuves su tuo vaiku bent viena savaitgali?VIENAS?
Išbutų, jeigu sveikas ir neligotas
minibraske parašė:
Labai noriu dirbti, nes jau kitaip nežinau kaip pakeisti savo aplinką, užsiimti kažkokia kitokia veikla
Tai galit užsiimti, i baseina užsirasyti, i sporto klubą... Kam į tą Maxima veržtis dirbti nesuprantu, juk finansai geri minėjote.
minibraske parašė:
Pabaigus aš veterinarija.
Su šeima aš ganėtinai daug laiko praleidžiu ir darbo dienomis, tai man asmeniškai …
O tai vyras bent itaria, jog jums nesinori, pas jo tevus tupėti? Siūlykit kitų pramogų, su draugu seimomis susitikit, važiuokit i gamtą visi drauge... Yra daugybė pramogų suderinamų su šeima!!! Kam pas tuos uosvius tupėt nuolat.
Magija5 parašė:
Kaip MAMA!
Aš taip suprantu, kad beždžionėlės pasirinko ne vielinę/medinę "mamą", o pūkuotą, …
Eksperimentas nelabai ką įrodantis.
Bet ir be jo aišku, kad mazam zmogui reikia švelnumo ir meilės.
Dixse parašė:
Išbutų, jeigu sveikas ir neligotas
Šitas eksperimentas labai įtakojo, kad pasidarytų "aišku"
minibraske parašė:
Labai noriu dirbti, nes jau kitaip nežinau kaip pakeisti savo aplinką, užsiimti kažkokia kitokia veikla
Jūsų reikia vaikui. Dabar pats svarbiausias dalykas turi būti vaikas. Tai kam gimdėt, jei negalite pačių svarbiausių vaiko gyvenimo metų skirti vaikui? Jei vyras toks nemielas ir nesinori su juo puoselėti šeimos, ko marinuojate savo gyvenimą su juo? Skirkitės.
Man visa Jūsų istorija kaip kokios paauglės, kuri dar nesigaudo gyvenime.
Jūsų vaikui reikia Jūsų. Privalote tai suprasti ir privalote pamilti vaiką, priešingu atveju pasmerksite savo vaiką, jis augs labai nelaimingas, be mamos meilės.
minibraske parašė:
Dar nepaminejau, kad vaikas į mane retai kada reaguoja. Pavyzdžiui, kai jis pamato tėvą ar močiutę (draugo mamą) - šypsosi, seka akimis kur eina ką daro. Į mane ret…
Todėl, kad Jūs to vaiko kaip ir nenorite. Jūsų mintys ne apie vaiką sukasi, o apie tai, kaip ištrūkti iš namų. Vaikas tai jaučia. Jis jaučia, kad jam meilės trūksta.
minibraske parašė:
Aš suprantu, kad kažkas negerai... Bet niekaip negaliu prisiversti pabučiuoti vaiką, apkabinti, liuliuoti, ant rankų nešioti.... Nežinau kodėl net taip. Kada imu jį…
Jums reikia psichologo pagalbos. Kadangi nėštumas neplanuotas, Jums negimė motinystės instinktas. Gali būti, kad Jums pasireiškė ir pogimdyvinė depresija. Negalite to ignoruoti. Būtinai turite pasikalbėti apie savo situaciją su specialistais.
minibraske parašė:
Aš suprantu, kad kažkas negerai... Bet niekaip negaliu prisiversti pabučiuoti vaiką, apkabinti, liuliuoti, ant rankų nešioti.... Nežinau kodėl net taip. Kada imu jį…
Tikrai negerai. Negalite prisiversti pabučiuoti lelių? Tikrai nesmerkiu, tik manau jumsabai labai reikia pakalbėti su specialistu. Kaip ir minėjo prieš tai kita dalyvė, gali būti pogimdyminė depresija. Koks jūsų neštumas buvo, ar laukėt leliaus? Ar lygiai tokios pat mintys sukosi?
Tokiems mažyliams labai reikia mamos artumo, tiesiog nuolat. Įsigykit nešyklę, ekit laukan su lelium nešyklėj. Kuo labaiu jį stumsit nuo savęs tuo irzlesnis ir nelaimingesnis jis bus. Bandykit viską, kas kuria ryšį,miegokit kartu, oda prie odos kontaktas ir būtinai pasikalbėkit su artimu žmogum o dar geriau specialistu.
Magija5 parašė:
Jeigu būna, kad ir su šypsena prieinate, reiškiasi vaikas gauna iš Jūsų ne tik fiziologinių poreikių patenkinimą, bet ir kažkiek šilumos. Labai smagu tai perskaityt…
Žiūrėjau ir galvojau, kaip nelengva mamai buvo tas dvi minutes nereaguoti 😁
Tikiuos, kad kreipsitės į psichologą - ir kad jums greitai pasidarys geriau.
Jei jaučiatės pasimetusi, tikrai reikia ieškoti sau pagalbos. Tame nėra nieko gėdingo.
Poliklinikoje turėtų būti galimybė lankytis pas tokį specialistą, jei leidžia finansinės galimybės, rekomenduočiau eiti privačiai.
Pati lankiau terapiją jau kelis metus, tad nesuprantu, kaip galima tokį svarbų dalyką stigmatizuoti ir smerkti.
Antra, jums ir jūsų draugui reikia išmokti atvirai komunikuoti. Iš to, ką čia papasakojote, panašu, kad jūs bijote jam pasakyti savo tikrųjų norų ir bijote paprieštarauti, nedaryti dalykų, kurių daryti nenorite. O jūs esat toks pat žmogus kaip visi kitir, ir tikrai neprivalote nuolatos daryti kažko, ko nenorit.
Jeigu ne piktai, tačiau įtaigiai paaiškinsit jam, kodėl jūs nenorit kas savaitgalį važiuoti pas uošvius, jis turi išmokti jus suprasti. Pasakykit jam, kad dėl to blogai jaučiatės. Gal pamažu pakeisit savo komunikacijos būdą. Pokyčiai neįvyks iš karto. Greičiausiai bus nepatogu, bus konfliktas - bet jūs tikrai galit ir turit reikšti savo poreikius..