Darbai name - kokie jie?

«1 2 3 4 5 6

Barbarbar

2022.08.07 13:56 (prieš 3 m.)

Aš užaugau name, tai dabar labai laimingai gyvenu bute ir į namą daugiau kojos nekelčiau 😅 ten amžinai tų darbų pilna. Gyveni namui. Vien tvarkymas jo nužudydavo (namas nebuvo mažas), paskui aplinka, daržai, sodai. Išvažiuot negali ramiai, nes vasara daržiai, o žiemą - šildymas. Jei remontuot, tai nesveiki pinigai. Anksčiau ar vėliau ateina laikas stogo ir kanalizacijos keitimui, o čia velniški pinigai. Aišku, dabar nauji namai perpus mažesni nei kad anksčiau buvo statomi, daržų beveik niekas neturi, šildymas jau ne malkomis ir nereikia budėt prie to pečiaus. Bet man vis tiek namui išsivysčius alergija, nes gyveni jam. Kaip čia ankstesniam poste rašė, kad daiktus lengviau iškaišiot po sandėliukus, tai va tame ir bėda, kad su namu nepajauti, kaip rūsyje jau prikaišiojai, palėpėje, tam kambaryje ir jau daiktų per daug ir nereikalingi jie, bet nejauti. Bute nesant erdės išmokau nekaupti, turėti minimaliai, ko nereikia, parduodi, išmeti, atiduodi ir viskas. Tvarkytis minimaliai reikia, kasdien su šluota peršluoji ir baigta. Daržiukams jaučiu alergiją. Vakare geriau dviračiu pasivažinėti. Vienintelis man namo.privalumas, tai kad šašlykus gali pasikepti be problemų ir baseiną pasistatyt 😅

2

Jusia

Meleta 4 m. 2 sav.

Nemunė 10 m.

Ąžuolas 11 m. 9 mėn.

2022.08.07 23:12 (prieš 3 m.)

Juditel3 parašė:
Jei visa tai žmogui yra darbas ir vargas, tai gal tikrai geriau bute gyventi. Bet yra žmonių, kurie tikrai mėgsta tuos želdynus ir gėlynus. Yra kas nori namą turėti…

Skaitant si komentara taip norejos ji papildyti... kiekvienam savo. Tas pasakymas kiek tai kainuos... tai kiti dar daugiau isleidzia savaitgali baruose praleidziant ar siaip kokiom pramogom. O man atgaiva ir didziausia laime yra iseiti i savo kiema ir tiesiog gerti kava jei as to noriu. Iseiti su vaikais i kiema ir skaityti knugutes. Kartu su vaikais geneti krumelius ar pasisodinti koki augala. Taip tai kainuoja, viskas gyvenime kainuoja bet kiekvienas renkames savo preoritetus. Viena radus laisva eura leks pirkt suknele kita gele i savo darzeli ir tai normalu. Bet kai man aimanuoja oi tai kaip tau sunku trys vaikai ir dar namas ant galvos... tai as niekad nesuprantu sitos uzuojautos nes man tai yra didIausia gyvenimo laime.

ponia.gandriene

2022.08.08 11:39 (prieš 3 m.)

Dar papildysiu, kad mums kaip tėvams daug lengviau su vaikais gyventi turint savo kiemą, jame supynes, smėlio dėžę, triratį, pievą palakstymui ir t.t. Kai gyvenau Vilniaus centre bute, man reikėdavo labai daug pastangų išsiruošt su vaiku į lauką. O ten daug streso - žaidimų aikštelės toli, kol nueinam- zyzimas, ašaros prasideda. Einu ir nervuojuosi. Žiemą kiekviena kiemo pusnis vedžiojamų šunų nusisiota, net sniego seniai geltoni Išeidavom trumpam ir ne kasdien, dėl to grauždavo mane kaltė. Dabar neįsivaizduoju, kaip iš buto reikėtų išlįst jau su dviem vaikais. Name viskas paprasta. Vasarą duris atsidarėm ir iškart vaikai lauke. Aš matau pro langą, kas vyksta, galiu ramiai valgyt daryt, nereikia nė filmukų jungt ir į ekranus spoksot. Arbu einu kartu, pati lauke daug būnu ir žinau, koks metų laikas.

Kitas dalykas bute - kaimynai. Bute sunkiausiu momentu, kai metukų laiko dukrelei buvo didelis burnos uždegimas, žaizdos burnoje, mes per dienas ir naktis ją ramindavome, ant rankų nešiodavome, bet ji vis tiek sirgdama verkė daug - mums kaimynai policiją iškvietė. Ir neprisipažino kurie, turėjau pati eit ir ieškot, kam čia taip trukdom, kad net nedrįsta į akis pažiūrėt. Panašių istorijų iš draugių žinau, kai kaimynai bute kviečia policiją, užsiundo vaikų teises. Man tas incidentas paliko gilią traumą, tikiuosi daugiau niekada gyvenime neteks bute gyventi. Ir dabar, kai pagalvoju - mūsų trimetė dažnai puola į pykčio priepuolius. Kaip aš su ta situacija tvarkyčiausi bute? Iškart tenkinčiau viską, ko užsiprašo, kad tik nerėktų ir kaimynam netrukdytų? Tai kokį vaiką aš išauginčiau, jeigu nebrėžščiau jam jokių ribų, o tik tenkinčiau užgaidas, nes svarbiau būtų baimė dėl kaimynų, o ne vaiko raida ir ugdymas. Beje, name gyvenant visai kitas ir santykis su kaimynais. Visi bendraujame, nėra to susvetimėjimo.

Žodžiu, su vaikais - tik name gyvent. Darbų jokių man ten išvis nesijaučia, vyras žolę nupjauna, o aš su malonumu skinu vaisius rudenį. Viskas. Jei vaikų neturėtume, tada kita šnekta - kaip ir seniau, norėčiau gyventi miesto centre ir vakarais pramogaut.

1