Krasula parašė:
Manau su 4 vaikais ir likus viena ne kiekviena istvertu, bet pagailekit ir saves. Jus neprivalot tu vaiku paimti, jei su ja kas nors atsitiks. Kaip bus taip, jus re…
Jūs ir teisi, ir neteisi
nes daug labai priklauso nuo konkretaus žmogaus. Aš tokius 3 atvejus mačiau savo ir vyro šeimose ir tik viena moteris pati susitvarkė išvažiavusi gyventi į šiltus kraštus. Susirado ji ten tinkamą gydytoją, kuris jai sureguliavo vaistus. Ji sukūrė šeimą ir gana neblogai gyvena. Tiesa atkritimų būna, bet vėl gydosi, vėl pagerėja.
Tačiau jeigu tai tikrai labai sunkus atvejis, vargu, ar galite kaltinti žmogų dėl to, kad jis serga arba kokiu nors vampyrizmu, nes kita moteris turi sunkią depresijos formą. Realiai guli ir žiūri į vieną tašką. Nieko nenori daryti, nesikelia iš lovos, nesąmones šneka. Gydėsi daug kartų ligoninėje. Tie pagerėjimai trumpalaikiai. Gydymas neduoda apčiuopiamos naudos. Dažnai atkrenta, dažnos ligoninės. Labai sunku. Turi invalidumą ir priskirtą globėją.
O štai trečias atvejis, tai gal ir vampyrizmas, nežinau. Bet ligos nepripažįsta, piktybiškai nesigydo. Jei įkalbam gydytis, tai po kurio laiko savavališkai nutraukia vaistus ir vėl iš pradžių. Na, čia tai žmogus tikrai reikalauja įvairių artimųjų resursų, ypač tų, kuriems ji labai rūpi, nes su ja nuolatinės problemos. Ji yra suaugusi ir veiksni, tad nieko jos nepriversi daryti. Bet jau įprato, kad jai nuolat padeda, kad suteikia būstą ar duoda pinigų ir jau vos ne visi jai turi padėti
nors pati atgal nieko neduoda (na, nedaug ir galėtų atgal duoti, bet nors normaliai bendrautų, bet čia vėl sunkumai dėl ligos). Kartais atrodo, kad ji net nesupranta savo realios situacijos.
Tai va. Kiekvieą situaciją reikia vertinti atskirai. Vieni žmonės sugeba išsikapstyti, o su kitais nors galvą į sieną mušk. Kas iš to? Šiaip ar taip tos psichinės ligos yra sunki našta artimiesiems, o patys ligoniai to dažnai net nesuvokia.
Autorei patarčiau įsivertinti, ką ji pati gali ir ko negali dėl šitos situacijos padaryti. Labai gerai, kad jai žmogus rūpi ir ji nori padėti. Gal ta moteris viena ir prapultų? Tačiau savo gyvenimo visiškai aukoti nereikėtų. Ta moteris su pagalba ir parama, bet pati turėtų atsistoti ant kojų, todėl visko už ją nereikia daryti. Kaip, pvz.: neprisiimti auginti jos vaikų. Jūs neturite tokios prievolės. Jų mamą reikia skatinti pačią tvarkytis ir stengtis neprarasti savo vaikų. Padėti prižiūrėti - taip, bet nedarykit daugiau, nes nukentės jūsų pačios vaikai. Juk jiems irgi reikia mamos,
o vyrui reikia žmonos.