Emocinė vyro neištikimybė

Komentuoti
  1. 2019.03.29 21:01 (prieš 3 mėn.)

    svelnil parašė:
    Skaiciau cia kita istorija, kur irgi rase mam kad buvo labai geras 2-3metus o paskui vel.. man tai atrodo labai tiketina. Zmones pamirsta soka, pamirsta skausma ir …

    Suprantu,kad jums be galo skaudu. Bet esat didele saunuole. Ne tik emocine ,bet ir fizine neistikimybe yra baisi. Net slykstu pagalvot,kad jis galejo taip vaiksciot i sona. Ne jus turetumet stengtis del santykiu,o jis. As manau, kad ateityje tikrai susirasite vyra , kuris vertins jus. Sekmes!

    5
  2. 2019.03.30 11:52 (prieš 3 mėn.)

    Suduzusios stiklines nesuklijuosi. Laiko klausimas kiek ilgai “pratemsit”..norejau like uzdet beskaitant,bet teksto pabaiga nuvyle... jau viska puikiai susitvarket,ir vistiek i ta tvarta lendat..puse metu su kita moterim miegot,bendraut pora metu..protas neisnesa..o dabar susitaikyt lyg niekur nieko

    2
  3. 2019.03.30 21:47 (prieš 3 mėn.)

    O aš gerbiu jos norą šeimą išsaugot. Asmeniškai aš taip negalėčiau. Visada sakiau , kad gali atleisti žmogui tik tuo atvėju, jei galėsi visa tai užmiršt ir žmogui neprikišinėt. Kitu atvėju būtų pastovūs prikišinėjimai,pykčiai,barniai, nuoskaudos.

    3
  4. Erikas 6 m. 2 mėn.

    2019.04.01 09:58 (prieš 3 mėn.)

    Nezinau ar sugebesiu. Bet supratau kad pati esu kalta is dalies del to kas nutiko- pati leidau sau uzlipti ant galvos. Buvau silpna, labai gera ir neidomi. Turiu susigrazinti ta savo dali, kuria praradau, savo saviverte, nes kol pati nesijausiu uztikrintai ir nevertinsiu saves kitas mano vyras bus toka pat. Priemu tai kaip gyvenimo pamoka, kad visada turi pati sugebet save islaikyt finansiskai, ir nebut priklausomai nuo vyro. Ir kazkoks persilauzimas man ivyko- as nebebijau prarast savo vyra. Anksciau lb bijojau, kaip as be jo, neisivaiZdavau savo gyvenimo ir t.t. O kai isejau, supratau kad butu sunku bet as isgyvenciau. As nebeleidziu baimei valdyti savo guvenimo. Jauciuosi tarsi buciau suduzus i tukstanti sukiu bet vel atgimus is naujo. o kaip bus toliau? As nezinau. Bet dabar as sieksiu savo tikslu- psichologinoo stiprumo, aukstos savivertes ir finansines nepriklausomybes. O mano gyvenimo pakeleivis? Jei keiciuosi as, keiciasi musu rysys, musu santykis? Kaip jis reaguos i ta pokyti? Priims ar ne? As nezinau. Bet dabar man svarbiausia as

    14
  5. 2019.04.01 11:00 (prieš 3 mėn.)

    svelnil parašė:
    Nezinau ar sugebesiu. Bet supratau kad pati esu kalta is dalies del to kas nutiko- pati leidau sau uzlipti ant galvos. Buvau silpna, labai gera ir neidomi. Turiu su…

    Saunu man atrodo daug mamu jauciasi kazkuria prasme pametusios save ir savo pomegius,nes skiria visa demesi vaikuciui ir seimai/buiciai.
    Tik noriu pridurti,kad ismintingas vyras kazkaip kartu turetu siekti, kad jo moteris neapsileistu,suteiktu jai savo laiko. Taip pat,jei mato,kad partnerei sunku- ja palaikyti ir padeti sunkiu momentu,o ne mesti.
    Jusi vyras kazka daro is savo puses?

    1
  6. Erikas 6 m. 2 mėn.

    2019.04.01 11:33 (prieš 3 mėn.)

    Wizz parašė:
    Saunu man atrodo daug mamu jauciasi kazkuria prasme pametusios save ir savo pomegius,nes skiria visa demesi vaikuciui ir seimai/buiciai.

    Tikrai pritarciau...bet ar daug tu ismintingu vyru? Ismintis ateina ne per gera gyvenima...dabar vyras labai daug daro ir daug stengiasi, bet dabar yra dabar

    3
  7. 2019.04.01 19:11 (prieš 3 mėn.)

    Kaip sakoma skurde ir varge turit but kartu..jai butumet ligos patale,taipat butu metes..zmogus be sazines jausmo. Ramiai gyveno dulkindamas abidvi del ko su tokium zmogums isvis reiketu gyvent ? Del vaiko? Vaikas aciu veliau nepasakys .. nekoks seimos pavyzdis

    9
  8. 2019.06.23 21:08 (prieš 3 sav.)

    Na čia gal ne į temà, bet kaip jūs moterys reaguotumėte tokioje situacijoje:
    Ateinam į kavinę, atsisėdame vienas priešais kità, ateina priimti užsakymo padavėja su visiškai trumpu sijonėliu. Nu trumpumas, kad beveik žandukai matosi. Ir vyras visà laika spongina ir nužiūrinėja ta padavėja. Realiai aš žinojau kokiame ji šone už manęs dabar yra, nes akiu tiesiog neatitraukė. Na porai sekundžiu į šonà ir vėl į gražuolę padavėja.
    Kavinėj prasėdėjom gana ilgai - virš valandos. Ir visá laikà akys lakstė paskui jos sijonį.
    Kadangi nenorėjau vyrui gadinti visos likusios dienos, nes buvome suplanavę daug pramogù. Tos pramogos man buvo katastrofiškos, nes jaučiausi baisiai pažeminta.
    Kai vykome namo, aš jam pasakiau, kad esu nedurna ir aš matau kur jis vis dairosi ir ka nužiūrinėja.
    Jaučiuosi šlykščiai... ir nežinau ka su savimi daryti. Jis mane tikrai įskaudino tokiu savo elgesiu 😥

  9. 2019.06.23 21:16 (prieš 3 sav.)

    Metamorfozė parašė:
    Na čia gal ne į temà, bet kaip jūs moterys reaguotumėte tokioje situacijoje:
    Ateinam į kavinę, atsisėdame vienas priešais kità, ateina priimti užsakymo padavėj…

    O iš karto nieko nesakėt?

    1
  10. 2019.06.23 21:25 (prieš 3 sav.)

    lututee parašė:
    O iš karto nieko nesakėt?

    Nieko nesakiau, vienu metu jau numečiau šakute su peiliu ant stalo. Bet va kaip kokia durnelė sugniaužus kumščius susilaikiau.
    Dabar kai pagalvoju, būčiau pasielgus kitaip.
    Nu žinot, man čia labai didelis pažeminimas.
    Aplink sėdėjo daug žmoniú, ir tikiu kad buvo tokiú, kurie pastebėjo mano vyriškį, jog negeba nukreipti dėmesio kitur

Žinutės parašytos:

Naujas komentaras